Anot specialistų, stygius juntamas ir dėl to, kad mokslus baigę slaugos specialistai išvyksta dirbti į užsienį.
Vilnietė Janė dėliojasi dienos darbus prie kompiuterio. Ji jau 12 metų dirba slaugytoja vienoje iš Vilniaus poliklinikų. Moteris pasakoja, kad nuo pat mažų dienų jautė profesinį pašaukimą. O kai baigė mokyklą įstojo į slaugos studijas.
„Man patinka, kad yra labai didelis bendravimas su pacientu, jo artimaisiais, yra tas rūpinimasis, labai smagu, kad tu kažkuo gali padėti žmonėm. Taip prasideda ir diena, ateini į darbą, skambini pacientam, kada gali apžiūrėti juos, procedūras padaryti“, – pasakoja slaugytoja Janė Slavinskaja.
Anot Janės, nuo pat pandemijos pradžios darbas stipriai apsunko – krūviai kelis kartus didesni. Moteris pasakoja turėjusi ir minčių iškeliauti svetur ir ten slaugyti pacientus už gerokai didesnį atlygį.
„Užsienyje gal ir požiūris biški kitoks, pas mus ne taip pasitiki slaugytojais, kaip užsienyje, ir atlygis didesnis. Buvo tokių minčių išvažiuoti į užsienį, bet, iš kitos pusės, gal esu tame, kad man arčiau yra Lietuva, nes ir giminės, ir draugai čia“, – sako Janė.
Tačiau tokių kaip Janė Lietuvos gydymo įstaigoms smarkiai trūksta. Sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė sako, kad per pandemiją slaugytojų stygiaus problema stipriai paaštrėjo – darbą paliko daug vyresnio amžiaus slaugytojų, o visas krūvis atiteko gerokai mažesniam darbuotojų skaičiui.
„Taigi darbai liko, prisidėjo papildomi darbai – vakcinacija, mobilūs punktai, tas krūvis, kuris tenka slaugytojom – dar didesnis“, – teigia profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė.
Vien Santaros klinikoms dabar trūksta pusšimčio slaugytojų.
„Manau, kad šiuo metu, kaip ir visur, pandeminė situacija. Kitas dalykas – krūviai yra labai dideli ir tikriausiai vienas iš tų motyvatorių – finansinis“, – kalba Santaros klinikų pavaduotoja slaugai Jurga Šuminienė.
Kad per mažas atlyginimas yra viena iš pagrindinių slaugytojų stygiaus ligoninėse ir poliklinikose priežasčių, sako ir Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė.
„Jeigu paėmus darbo užmokestį, tai šiandien yra net rajone ligoninių, kur slaugytojos su visais priedais, šventiniais, popieriuje gauna 1040 eurų. Ką pasakyti darbuotojui, kuris baigęs mokslus, dirba pakankamai atsakingą darbą ir praktiškai nesiskiria nuo nekvalifikuoto darbo“, – teigia A. Baublytė.
Anot pašnekovės, atliktos medicinos darbuotojų apklausos parodė ir kitas priežastis – blogą mikroklimatą kolektyvuose ir didelius darbo krūvius.
Vilniaus kolegiją į slaugos pakraipos programą kasmet kviečia 180 studentų. Šį skaičių padidino dar prieš kelerius metus, kai slaugių trūkumas pradėjo labiau ryškėti.
„Žinodami, kad šaliai to reikia, mes neribojame priėmimo. Nusistatome maždaug 180, kad tikrai galime parengti“, – sako Vilniaus kolegijos sveikatos priežiūros fakulteto dekanė Birutė Gostevičienė.
Ir nors šis skaičius iki galo neužsipildo, kasmet programą baigia apie pusšimtis studentų. Bet ir tai slaugytojų stygiaus problemos nesprendžia.
„Tai jau yra pagrinde turbūt kokie 4–5 metai, nes ruošiama kaip ir pakankamai, tačiau pas mus jie neatvyksta. Šiuo metu baigusios yra 146 Vilniaus kolegijoje, tai šiandien atvykusios yra 2 mergaitės“, – kalba J. Šuminienė.
Šuminienė sako, kad problemą reikėtų spręsti krūvio mažinimu ir algų didinimu, mat būtent to vedini į Skandinaviją ir Angliją, kur algos bent 3 kartus didesnės, važiuoja mūsų specialistai.
„Kalbėjausi su baigusiais, dažniausiai išeina dirbti į privačias įstaigas, o daugelis visgi renkasi darbą užsienyje. Nemažai išvažiuojančių. Žinot, šiuo momentu į Angliją tikrai mažiau, bet Norvegijoj prieš kelerius metus išvažiuodavo aktyviai. Buvo laikotarpis kai išvažiavo kokių 30 per kelerius metus“, – teigia J. Šuminienė.
Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, šiais metais priėmimas į slaugos studijų programas bus dar labiau plečiamas – studijuoti daugelį slaugos programų galės keliasdešimt kartų daugiau žmonių.
