Nuo tada, kai prasidėjo prekyba, atsirado ir šnipinėjimas. Su laiku keitėsi konkurentų šnipinėjimo metodai, tačiau nepakitęs išliko vienas dalykas – troškimas atskleisti konkurentų paslaptis. Verslo naujienų portalas „Business Week“ pateikia iškiliausius kompanijų šnipinėjimo atvejus.
Paklausi prekė
Pere‘as d‘Entrecollesas buvo XVIII a. pradžios Prancūzijos jėzuitų misionierius. Kai kurių šaltinių teigimu, jis taip pat buvo ir pramoninis šnipas. Lankydamasis Kinijoje, kuri tuo metu pirmavo pasaulyje pagal aukštos kokybės porceliano gamybą, jis sužinojo slaptas porceliano gamybos technologijas. Tai padaryti jam pavyko gavus priėjimą prie degimo krosnių, skaitant kiniškas knygas ir gavus nemažai smulkmenų iš naujai apkrikštytų kinų, kurių kai kurie dirbo porceliano gamybos pramonėje. Tuomet P. d‘Entrecollesas savo laiškuose į Prancūziją išdėstė visą šią gautą informaciją.
„Niekas kitas, tik mano smalsumas paskatino mane tokiems tyrinėjimams, – rašė jis. – Tačiau panašu į tai, kad smulkus šio pobūdžio veiklos aprašymas gali kažkaip būti naudingas Europoje.“
Kiniškas porcelianas (nuotr. SCANPIX)
Pasinėrę į arbatos paslaptis
XIX a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje visi troško gerti arbatą, tačiau šio gėrimo gamybos monopolis priklausė Kinijai. Taigi Londone įsikūrusi „East India Company“ pasamdė škotų botaniką ir keliautoją Robertą Fortune‘ą, kad šis iš Kinijos kontrabanda į tuo metu Britanijos valdomą Indiją atgabentų arbatmedžio, jo sėklų ir visas auginimo paslaptis.
Apsimetus kinų pirkliu jam pavyko tai padaryti ir dar jo gyvenimo metais Indijoje arbatos gamybos apimtys aplenkė Kiniją. Knygos „Už visą Kinijos arbatą“ (angl. „For All the Tea in China“) autorė Sarah Rose apibūdina kaip geriausią istorijoje vieno asmens špionažo atvejį.
Arbatos lapelis. (nuotr. Balsas.lt)
Automobilių gamintojų konkurencija
1993 metais JAV automobilių gamintoja „General Motors“ (GM) apkaltino Vokietijos kompaniją „Volkswagen“ (VW) šnipinėjimu po to, kai GM kompanijos „Opel“ padalinio produkcijos direktorius Jose Ignacio Lopezas kartu su dar septyniais direktoriais persikėlė dirbti į Vokietijos konkurentę. GM tvirtino, kad kompanijos paslaptys buvo panaudotos VW.
Galiausiai abi kompanijos sutiko pasirašyti vieną didžiausių tokio tipo susitarimų – GM atsiims savo ieškiny mainais už VW pasižadėjimą per septynerius metus įsigyti GM automobilių dalių už 1 mlrd. JAV dolerių. Be to VW turėjo sumokėti GM dar 100 mln. JAV dolerių.
General Motors (nuotr. SCANPIX)
Skutimosi peiliuko ašmenimis
1997 metais kartu su „Gillette“ kompanija dirbęs inžinierius, padėjęs jai išplėtoti naujos kartos skutimosi peiliukų sistemą, atskleidė konfidencialią informaciją kompanijos konkurentams. „Wright Industries“ darbuotojas Stevenas Louisas Davisas, kurį buvo pasamdžiusi „Gillette“ kompanija, faksu ir elektroniniais laiškais išsiuntė naujojo skutimosi peiliuko eskizus kompanijoms „Warner-Lambert“, „Bic“ bei „American Safety Razor“.
S. L.Davisas buvo pripažintas kaltu dėl prekybinės paslapties vagystės ir buvo nuteistas 27 mėnesiams kalėjimo. Teisme jis prisipažino pavogęs informaciją dėl to, kad buvo supykęs ant savo prižiūrėtojo ir baiminosi dėl savo darbo.
„Gillette“ reklaminiai veidai – golfo žaidėjas Tigeris Woodsas, futbolininkas Thierry Henry ir tenisininkas Rogeris Federeris (nuotr. SCANPIX)
„Oracle“ šiukšlės
2000 metų birželio mėnesį „Oracle“ generalinis direktorius Larry Ellisonas teigė atliekantis „pilietinę pareigą“ pasamdydamas detektyvų agentūrą, kad šį ištirtų grupes, palaikančias „Microsoft“. „Oracle“ pasamdyta tyrėjų bendrovė „Investigative Group International“ išnagrinėjo dviejų tyrimų organizacijų, Nepriklausomo instituto ir Nacionalinės mokesčių mokėtojų sąjungos veiklą. Minėtos institucijos leido „Microsoft“ veiklą remiančius tyrimus.
„Oracle“ teigė bandžiusi atrasti įrodymų, kad šios grupės gaudavo finansinę paramą iš „Microsoft“. „Oracle“ patvirtino savo ryšius su „Investigative Group“ po to, kai pasirodė naujienų pranešimai apie tai, kad detektyvų agentūra bandė nusipirkti šiukšles iš dviejų Konkurencingų technologijų asociacijoje dirbusių valytojų. Minėta asociacija yra „Microsoft“ kompanijos remiama tyrimų grupė.
Oracle (nuotr. SCANPIX)
Neregėto masto kibernetinė ataka
Interneto apsaugos kompanija „McAfee“ tai apibūdino kaip vieną iš didžiausių kibernetinių atakų. Pasak jos, 2006 metais šnipai įsilaužė į daugiau kaip 70 kompanijų, vyriausybių įstaigų ir ne pelno siekiančias organizacijas. Vis dėlto kompanija neįvardino įsilaužėlių.
Kita saugumo bendrovė „Dell SecureWorks“ susekė tas pačias atakas ir nurodė, kad išpuoliai buvo įvykdyti iš Kinijos. Tarp nukentėjusiųjų buvo JAV nekilnojamojo turto bendrovė, Niujorko žiniasklaidos organizacija, gynybos rangovai, Pietų Korėjos plieno ir statybų bendrovė, Tarptautinis olimpinis komitetas ir Pasaulio antidopingo agentūra.
Kompiuteriai (nuotr. SCANPIX)
HP šnipinėjo pati save
Kompanijos „Hewlett-Packard“ (HP) valdyba 2006 metais įsipainiojo į skandalą po to, kai žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad kompanija šnipinėjo savo direktorius, reporterius bei darbuotojus. Tokiu būdu HP kompanija bandė išsiaiškinti, kas yra atsakingas už valdyboje priimtų sprendimų paviešinimą. Kompanija netgi iššniukštinėjo šiukšles bei pradėjo sekti korespondentus.
Tuometinė valdybos pirmininkė Patricia Dunn, kuri ir įgaliojo šiuos veiksmus, buvo atleista iš darbo. HP netgi sutiko sumokėti 14,5 mln. JAV dolerių, kad Kalifornijos generalinis prokuroras atliktų tyrimą. Dar 6,3 mln. JAV dolerių buvo sumokėti padengti akcininkų pateiktiems ieškiniams ir neatskleista suma pinigų buvo skirta padengti „New York Times“ ir „Business Week“ žurnalistų pateiktiems ieškiniams.
HP (Scanpix nuotr.)
Gręžimas beieškant paslapčių
Kartą programišiams buvo pavykę pavogti šešių JAV ir Europos energijos kompanijų informaciją. Tarp nukentėjusiųjų kompanijų buvo „Exxon Mobil“, „Royal Dutch Shell“ ir BP. Interneto apsaugos kompanija „McAfee“ teigė, kad atakų metu buvo prarasta projektų finansavimo informacija, susijusi su naftos ir dujų telkinių pirkimais ir operacijomis. Anot „McAfee“, atakos, kurios buvo pramintos „Nakties drakonu“ (angl. „Night Dragon“) kilo daugiausiai iš Kinijos ir buvo pradėtos 2009 metų lapkričio mėnesį.
Su tyrimu susipažinę asmenys teigė, kad nuo šių atakų taip pat nukentėjo kompanijos „Marathon Oil“, „ConocoPhillips“ ir „Baker Hughes“. Saugumo bendrovės „InGuardians“ vadovas Edas Skoudis teigė, kad programišių tikslas buvo milijonų dolerių vertės kompiuterizuoti topografiniai žemėlapiai, kuriuose yra pažymėti naftos rezervai.
Naftos platforma (Scanpix)
Prabangių viešbučių dvikova
2009 metais kompanija „Starwood Hotels & Resorts Worldwide“ į teismą padavė „Hilton Hotels“, kurią apkaltino kompanijos paslapties perdavimu. „Starwood“ teigė, kad buvę du kompanijos vadovai, kuriuos pasamdė „Hilton“, pavogė informaciją apie „Starwood“ kompanijos W viešbučių prekės ženklą ir vėliau išplėtojo „Denize“ nuosavybės liniją.
Rossas Kleinas ir Amaras Lalvanis prisidėjo prie „Starwood“ prabangių viešbučių prekės ženklų sukūrimo ir parsisiuntė šią informaciją, kurią vėliau panaudojo dirbdami „Hilton“. 2010 metais „Starwood“ nutraukė šią bylą ir pranešė, kad „Hilton“ kompanijai buvo nurodyta užtikrinti, kad toks elgesys daugiau nepasikartos.
„Hilton“ viešbutis (nuotr. SCANPIX)
Besivejant „Google“
2010 metų sausio mėnesį tinklaraštyje „Google“ kompanija pranešė išsiaiškinusi, kad prieš mėnesį įvykdyti itin sudėtinga kibernetinė ataka buvo įvykdyta iš Kinijos. Technologijų kompanija teigė, kad atakos metu buvo pavogta jos intelektinė nuosavybė. Pasak „Google“, įrodymai byloja, kad pagrindinis užpuolikų tikslas buvo gauti prieigą prie Kinijos žmogaus teisių aktyvistų „Gmail“ elektroninio pašto dėžučių. Buvo pranešama, kad atakų metu taip pat nukentėjo įvairios finansų, technologijų, žiniakslaidos ir chemijos pramonės kompanijos.
„Tai yra didžiulė šnipinėjimo programa, kurios tikslas gauti naujausių technologijų ir politiškai jautrios informacijos“, – dienraščiui „Washington Post“ teigė Strateginių ir tarptautinių studijų centro kibernetinio ir nacionalinio saugumo ekspertas Jamesas A. Lewisas.
Google (nuotr. SCANPIX) (nuotr. Balsas.lt)
