Socialiniame tinkle „Facebook“ banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas skelbia atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuva 2010-2014 m. pirmavo pagal emigravusių žmonių skaičių tarp visų naujųjų Europos Sąjungos (ES) šalių, nors ekonominė padėtis Lietuvoje tuo metu nebuvo blogiausia, palyginti su kitomis ES naujokėmis.
„Teiginys, kad emigraciją iš Lietuvos lemia vien tik prasta šalies ekonominė padėtis yra klaidingas: emigracija iš Lietuvos 2010-2014 metais buvo pati didžiausia tarp visų naujųjų ES šalių (emigravo 5,3% visų gyventojų), nors Lietuvos BVP vienam gyventojui yra per vidurį (7 vieta iš 13)“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 m. šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui, sudarė 8 946 Eur, 2011 m. – 10 224 Eur, 2012 m. – 11 025 Eur, 2013 m. – 11 697 Eur (jei skaičiuotume to meto kainomis).
2010 metais Lietuvos BVP vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, siekė 57 proc. ES vidurkio, 2011 m. siekė 66 proc. ES vidurkio, 2012 m. – 69 proc., 2013 m. – 73 proc., 2014 m. – 75 proc.
Pasiūlė, kaip keisti situaciją
„Turint omenyje tai, kad daugiausiai emigruoja jaunimas (kurių dauguma, su visa pagarba, arba dar nežino ko nori, arba nori nežinia ko) – labiausiai emigraciją skatina ne esama padėtis, o prasti lūkesčiai dėl ateities (t. y. niekas nenori likti „loser'ių“ valstybėje)“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Ekonomistas pasidalijo pasiūlymais, kaip reikėtų iš esmės sumažinti lietuvių norą emigruoti:
1. Sukurti ir populiarinti patrauklią ilgalaikę šalies viziją (p .s. „minimumo pakėlimo iki 1509 litų“ ar „efektyvaus ES paramos lėšų įsisavinimo“ aš nelaikau šalies vizija);
2. Teisingai sudėlioti paskatų ir bausmių sistemą (p. s. „kol kas apsimoka sukčiauti, vogti ir vengti mokesčių“ – nėra labai patraukli sistema jaunimui);
3. Įvesti draudimo principais paremtą SODROS ir sveikatos apsaugos sistemą (esama SODROS sistema labiau primena „pašalpų sistemą“, o kyšių davimas ir laukimas „eilėse“ sveikatos apsaugos sistemoje žemina sąžiningų ir mokesčius mokančių piliečių orumą);
4. Netoleruoti beplintančios patyčių ir perteklinės savikritikos kultūros (p. s. dažną kartą įsijungus TV ar atsidarius interneto portalą, iš ekrano į namus plūsteli sklidinas srutų kibiras)
„Taip pat, be abejo, reikia didinti darbo užmokestį, mažinant darbo jėgos apmokestinimą ir traukiant jį iš šešėlio (ne keliais eurais padidinus NPD, o iš esmės)“, – priduria Ž. Mauricas.