„Ekonomika.lt“ kreipėsi į didžiųjų šalies bankų analitikus ir prašė pateikti 10 teigiamų ir 10 neigiamų prognozių ateinantiems metams. Jie žada spartesnį ekonomikos augimą, tačiau pastebi, kad kitų metų biudžeto projektą bus sudėtinga vykdyti ir gali įsisukti ikirinkiminių pažadų karuselė.
Swedbank“ vyriausioji analitikė Lina Vrubliauskienė
Teigiamos prognozės
1. Nedarbo lygis sumažės 2 procentiniais punktais iki 15,5 proc. Atsigavus ekonomikai atsiras vis daugiau laisvų darbo vietų, tačiau metų pradžioje nedarbo lygis mažės gana vangiai, nes įmonės bus atsargios ir neskubės investuoti į naujų darbo vietų kūrimą.
2. Stabilizuosis darbo užmokestis ir prognozuojama, kad jis padidės 2 proc. Mažėjantis nedarbas ir vis didėjanti tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų darbuotojų paklausa prikels darbo užmokestį iš miego, nors atlyginimų didėjimas tik padengs kainų augimą.
3. Gerės verslo ir klientų lūkesčiai. Vartotojai bus labiau užtikrinti dėl ateities, sumažės nedarbo baimė, todėl jie mažiau taupys ir padidės vartojimas. Atsigavus įmonių finansams pagerės verslo lūkesčiai, o tai paskatins investicijas.
4. Įvertinus kainų pasikeitimų įtaką, 1 proc. didės namų ūkių vartojimas. Sumažėjus bedarbių skaičiui, išaugus disponuojamoms pajamoms ir padidėjus optimizmui gyventojai pradės po truputį didinti vartojimo išlaidas. Tai turės teigiamą poveikį vidaus paklausos sektoriams ir importuotojams.
5. Suaktyvės investicijos, prognozuojama, kad jos realiai augs 8 proc. Padidėjus lūkesčiams laukiame ne tik valdžios (ES lėšomis), bet ir privataus sektoriaus aktyvesnių investicijų.
6. Teigiamas tiesioginių užsienio investicijų srautas (TUI) į Lietuvą. Prognozuojama, kad TUI sieks 1 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet TUI srautas į Lietuvą buvo neigiamas, o kitąmet atsigavus ekonomikai laukiamas pagyvėjimas ir tiesioginių užsienio investicijų srityje.
7. Eksportas didės 12 proc. Šiemet pagrindinis ekonomikos variklis – eksportas, tačiau kitais metais jo augimo tempai aprims. Svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių ekonomikų augimas kol kas atrodo tvarus, tad Lietuvos pramonės ir transporto sektoriai gali tikėtis tolesnio pagyvėjimo. Kitais metais pasieksime ikikrizinį eksporto lygį.
8. BVP augs 3 proc. Lietuva jau išsiropštė iš duobės ir kitais metais matysime pakankamai spartų, nors ir trapų atsigavimą.
9. Laukiamas dviženklis pramonės ir 5 proc. mažmeninės prekybos sektoriaus augimas. Pramonės augimą toliau skatins eksportas, o atsigavęs vartojimas bus paspirtis mažmeninei prekybai.
10. Pagerėjus lūkesčiams ir atsigavus rinkos dalyviams jausis suaktyvėjimas nekilnojamojo turto rinkoje.
Neigiamos prognozės
1. Infliacija didės 2 proc. Vartotojų kainas aukštyn stums žaliavų kainos, o į vidaus paklausą orientuotuose sektoriuose išliks defliacinis spaudimas.
2. Importo tempai didės 12,2 proc. ir bus kiek didesni nei eksporto. Šiemet didžiąją importo dalį sudarė tarpinio vartojimo prekės, o kitąmet padidės vartojimo ir investicinių prekių importas.
3. Einamosios sąskaitos perteklių pakeis 0,3 proc. BVP deficitas. Nedidelio deficito galima tikėtis dėl namų ūkių vartojimo atsigavimo ir todėl, kad per nuosmukio laikotarpį ypač sumažėjusios užsienio investicijos turėtų pradėti atsigauti.
4. Šalies konkurencingumas negerės. Vidinės devalvacijos procesas baigėsi: kainos, kaip ir darbo užmokestis, pradeda augti.
5. Valdžios sektoriaus deficitas išliks aukštas ir sieks 6 proc. BVP. Valdžios sektoriaus finansai išlieka įtempti, dėl nesurenkamų planuotų pajamų gali tekti balandžio mėnesį peržiūrėti išlaidų eilutės.
6. Valdžios sektoriaus skola toliau didės ir pasieks 42 proc. BVP. Dėl didelio biudžeto deficito kitąmet teks skolintis papildomai.
7. Išliks gana aukštas 6 proc. ilgalaikio nedarbo lygis. Viena priežasčių – struktūrinis nedarbas, kai esamoji dalies bedarbių kvalifikacija neatitinka darbo paklausos reikalavimų.
8. Gali padidėti emigracijos srautas. Anksčiau atsigavusios kitos Europos Sąjungos ekonomikos ir spartesnis naujų darbo vietų kūrimas jose paskatins emigraciją iš Lietuvos.
9. Periferinių euro zonos narių problemos didins euroskeptikų skaičių. Gali padaugėti manančių, kad euro įvedimas nėra strateginis prioritetas. Tada biudžeto balansavimas taip pat taptų antraeiliu planu.
10. Galimi populistiniai sprendimai prieš 2012 metų Seimo rinkimus. Gali padidėti įtampą dėl valstybės finansų ir planuotas biudžeto deficitas.
