Pradėję taupyti gyventojai iš bankomatų grynuosius pinigus ima mažesnėmis sumomis ir vis dažniau nerimauja, ar jų kortelių duomenys yra saugūs. Bankai teigia, kad kortelių naudojimas didėja.
"Kuo daugiau grynųjų turiu piniginėje, tuo daugiau jų išleidžiu smulkmenoms arba ten, kur nėra galimybės atsiskaityti kortele. Aplink visiems kalbant tik apie taupymą, nusprendžiau, kad reikia sumažinti išlaidas atsitiktiniams pirkiniams, todėl iš bankomato imu dvigubai mažesnes sumas nei anksčiau. Pastebėjau, kad kuo mažiau grynųjų yra piniginėje, tuo mažiau atsiranda progų juos išleisti", - LŽ pasakojo studentė Vaida iš Kauno.
Taupumo nepastebi
Bankai pripažįsta, kad šiokių tokių pasikeitimų gryninant pinigus yra, tačiau tai labiau linkę sieti ne su taupymu, o su tuo, kad padaugėjo atsiskaitymų kortelėmis.
AB banko SNORAS Pardavimų departamento direktorė Deimantė Bareikienė LŽ teigė, kad vienkartinė pinigų išgryninimo suma per pirmuosius šių metų mėnesius sumažėjo apie 13-14 proc., panašiu santykiu šių metų sausį ir vasarį buvo kritusi bendra lėšų išgryninimo banko SNORAS bankomatuose apyvarta.
"Įtakos tam turi kintantys mokėjimo kortelių savininkų įpročiai - mažėja grynųjų pinigų poreikis ir atsiskaitydami žmonės vis dažniau naudoja mokėjimo korteles. Natūralu, kad atitinkamai mažėja ir pinigų išgryninimo apyvarta, ir gryninamos sumos. Pavyzdžiui, vien per praėjusius metus atsiskaitymo banko SNORAS mokėjimo kortelėmis operacijų skaičius išaugo 21 proc.: banko klientai per 2008-uosius atliko 3,56 mln. atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis operacijų, o 2007-aisiais šis skaičius siekė 2,94 mln.", - statistiką pateikia ji.
SNORO duomenimis, per šių metų sausio-kovo mėnesius apyvarta mokėjimo kortelių sąskaitose išaugo 202 mln. litų, arba 18 proc., ir šių metų kovo 31 dieną pasiekė 1,3 mlrd. litų.
"Swedbank" Kasdieninės bankininkystės ir investavimo departamento direktorius Ramūnas Strauka LŽ teigė, kad šis bankas nepastebi kokių nors reikšmingų jų klientų grynųjų pinigų išėmimo įpročių pokyčių 2009 metų pirmąjį ketvirtį.
"Po Kalėdų bei Naujųjų metų švenčių ir metų pradžioje klientai paprastai atlieka mažiau grynųjų pinigų išėmimo operacijų, o jau kovo mėnesį matome didesnį grynųjų pinigų išėmimo srautą - tokią situaciją stebime kiekvienais metais", - sakė jis.
Faktai
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, kasmet didėjo banko kortelių skaičius ir pinigų srautai per jas. Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį banko kortelių iš viso buvo daugiau nei 4,282 mln. vienetų, apyvarta jų sąskaitose per šį laikotarpį viršijo 10,587 mlrd. litų. Tuo pat metu 2007 metais kortelių skaičius buvo 3,880 mln., apyvarta - didesnė nei 9,613 mlrd. litų, 2006 metų ketvirtąjį ketvirtį - atitinkamai 3,525 mln. vienetų ir 7,100 mlrd. litų. Pirmąjį praėjusių metų ketvirtį apyvarta kortelių sąskaitose buvo 8,925 mlrd. litų, tą patį laikotarpį 2007 metais - 7,489 mlrd. litų, 2006 metų pirmąjį ketvirtį - 4,970 mlrd. litų.
Gąsdina vagystės
LŽ kalbinti banko kortelių turėtojai pripažįsta, kad banko kortelės yra patogus atsiskaitymo už prekes ir paslaugas būdas, tačiau jiems nerimą kelia vis dažniau pasirodantys pranešimai apie kortelių duomenų vagystes. Sunkmečiu tokių atsitikimų tikimybė didėja.
Naujausiais nevyriausybinės organizacijos EAST (European ATM Security Team) duomenimis, pernai nusikaltimų, susijusių su bankomatų plėšimais ar mokėjimo kortelių duomenų vagystėmis, skaičius išaugo daugiau nei dvigubai - 149 procentais. Daugiausia įtakos tam turėjo 129 proc. - iki 10,3 tūkst. išaugęs duomenų vagysčių (angl. skimming) skaičius. Bendri šių nusikaltimų nuostoliai sudarė 485 mln. eurų.
Mantas Baršys, "Penkių kontinentų" bankinių technologijų rinkodaros vadovas LŽ teigė, kad bandymų virusais užkrėsti bankomatus ar kitus savitarnos įrenginius pasaulyje būta ir anksčiau. Tačiau neseniai nuskambėję keli atvejai apie Rusijoje ir Ukrainoje užfiksuotus bankomatų virusus yra pirmas kartas, kai tokio įsilaužimo faktas patvirtintas oficialiai.
"Nusikaltėliai šįkart nusitaikė į vieno didžiausių pasaulyje bankomatų gamintojų "Diebold" bankomatus, kurie naudojami ir Lietuvoje. Į bankomatus patekęs kompiuterinis virusas buvo pritaikytas rinkti mokėjimo kortelių duomenis. Kam ir kokio dydžio žala padaryta taip pat kokiu būdu buvo užkrėsti įrenginiai, patvirtintų duomenų nėra. Duomenų, kad panašiai būtų užkrėsta daugiau Rusijos ar kitų šalių, tarp jų ir Lietuvos bankomatų, taip pat kol kas nėra", - tikina pašnekovas.
Jis priduria, kad yra būdų užkirsti kelią tokiems nusikaltimams - specializuota programinė įranga nuolat tobulinama. "Vienas iš būdų apsisaugoti nuo panašių virusų atakų bankomatuose yra specializuota programinė įranga. Pavyzdžiui, "Wincor Nixdorf" sprendimas "Platform Security Agent" iki minimumo sumažina virusų grėsmės riziką, nes užkerta bet kokį priėjimą prie bankomato bet kokiai neautorizuotai programai."
Valdonė Savulionytė
