Daugiabučių gyventojai ieško įvairiausių kelių, kaip mažiau mokėti už butų šildymą ir gyventi šiltai. Yra už šildymą mokančių tik 1 litą. Tačiau daugeliui šiluma kainuoja labai brangiai, todėl vis daugiau žmonių ieško ir suranda pigesnių šildymo būdų .
Kosminė kaina už 15 laipsnių šilumos
Viename Šiaulių Ežero gatvės bendrabučių, administruojamo UAB „Bendrabutis“, gyvenantis Mindaugas Stankevičius rodo termometrą: 18 laipsnių šilumos. Tokią temperatūrą po nakties pavyko pasiekti tik įjungus elektrinį šildytuvą, kuris kambaryje dirbo jau penkta valanda.
„Rytą atsikėlęs radau 15 laipsnių šilumos. Plėšikavimas, nesąmonė, kai langai pakeisti sandariais, apšiltintos visos laukinės sienos ir už šildymą moku po 700 — 800 litų per mėnesį“, — piktinosi vyras.
M. Stankevičius, sujungęs kelis bendrabučio kambarius, turi per 140 kvadratinių metrų šildomo ploto. „Mano plotas didelis ir kaina už šildymą kosminė, bet yra mano kaimynų, kurie gyvena 18 kvadratinių metrų kambaryje šaldami ir moka beveik po 300 litų“, — pasakojo M. Stankevičius.
Bendrabučio gyventojai dar moka šilumos prietaisų administravimo mokestį — per mėnesį beveik 6 litus.
Išeitį jis mato — atsijungti nuo „Šiaulių energijos“ teikiamos paslaugos ir šildytis dujomis patiems, kalbėjosi su pažįstamais, kurie moka triskart mažiau.
Tam, kad būtų įmanoma pradėti atsijungimo procedūrą, M. Stankevičiaus teigimu, būtina įkurti namo bendriją, o ją bendrabutyje įkurti ne taip ir lengva.
1 litas už šildymą
Antrą žiemą renovuotame name Kviečių gatvėje žiemojantys žmonės džiaugėsi, kad už šilumą moka daug mažiau, negu iki namų renovacijos.
Pirmame aukšte vieno kambario bute gyvenantis pensinio amžiaus vyras pravėręs buto duris trumpai ištarė: „Už spalį sumokėjau 1 litą už šildymą. Kodėl? Todėl, kad 7000 litų atdaviau už namo renovaciją. Šaltais mėnesiais už 1 kambario butą užtenka 70 litų šildymui“, — sakė vyras.
Kaimynė penktame aukšte paaiškino, kodėl jos kaimynas pirmame aukšte sumokėjo tik 1 litą už spalio šildymą ir gyvena gana šiltai. Pirmajame namo aukšte šiek tiek šilčiau, nes po grindimis eina šildymo vamzdžiai. Antra priežastis — spalis nebuvo šaltas, todėl nedaug dienų teko šildytis. Trečia — kiekvienas butas pats gali reguliuotis, kokios šilumos nori. Gali ir visai užsukti šildymą, tada nemokės nė lito.
Moteris už trijų kambarių 64 kvadratinių metrų buto šildymą už spalį sumokėjo 30 litų. Gyveno šiltai, netaupė, bet šildymo sezoną pradėjo tik nuo spalio vidurio.
Moteris sakė, kad už renovaciją butų gyventojai sumokėjo nuo 7000 iki 12000 litų.
„Nauda akivaizdi: praėjusį šaltą sausį sumokėjau beveik 150 litų ir tai buvo didžiausia mano mokėta suma“, — sakė moteris.
Dujos ir malkos — išsigelbėjimas
Rėkyvos daugiabutyje gyvenantis Darius per metus už 80 kvadratinių metrų buto šildymą malkomis ir dujomis bei vandens pašildymą sumoka apie 1000 litų. Malkoms išleidžia apie 700 litų, likusieji — už dujas.
„Kaimynai per mėnesį sumoka apie 500 litų už šildymą ir karštą vandenį“, — lygino Darius.
Laiptinėje prie buto durų stovi dėžė su beržinėmis malkomis. Įėjus į butą aprasoja akiniai. Šeimininkas rodo termometrą — 19,8 laipsnio šilumos. Jeigu termometras nukrenta žemiau 20 laipsnių, automatiškai įsijungia dujų kolonėlė. Pasiekus 20 laipsnių šilumą, dujų kolonėlė išsijungia.
Nuo „Šiaulių energijos“ vamzdyno Dariaus šeima atsijungė maždaug prieš 10 metų. Šeima butą šildė malkomis, nes name yra išlikę kaminai. Kieto kuro katilas, šildantis ir vandenį, stovi atskiroje patalpoje.
Dujų kolonėlę, sujungta su termostatiniu termometru, Dariaus šeima įsigijo pernai už 2000 litų. Dujas įjungia vakarais, dieną daugiausia šildosi malkomis.
„Jokių gyvatukų mokesčių, jokių vandens pašildymo žvėriškų kainų. Turiu savo butą uždarą šildymo sistemikę ir viskas. Galiu ir mėnesį nebūti namie, dujų kolonėlė pati reguliuos šilumą bute ir moku tris kartus pigiau, nei kaimynai, — džiaugiasi Darius.
Nori, bet nepavyksta
Dariaus kaimynai taip pat nori atsijungti nuo centrinio šildymo, tačiau kol kas to nepavyko padaryti.
„Dabar tokia tvarka, arba atsijungia visas namas iš karto, arba nė vienas. Kas gali, tegul bėga nuo monopolininko“, — pasakojo Darius.
Septyni iš dvylikos namo butų jau yra atsijungę nuo centrinio šildymo. Kenčia tie, kurie liko su „Šiaulių energija“, nes tenka daugiau mokėti dėl to, kad pusę kaimynų atsijungę nuo centrinio šildymo.
Kieme susirinkę kaimynai tariasi, ką daryti, nes jau kelinta diena name nebėra centralizuotai tiekiamo šilto vandens. Vamzdžiai eina po stogu, todėl užšąla. Pernai du mėnesius gyventojai gyveno be šilto vandens.
Ketveri metai vargo
Varpo 17 namo bendrijos gyventojai prieš savaitę gavo leidimą atsijungti nuo centralizuoto šildymo ir savo butuose įsirengti dujinį šildymą. Dėl šios galimybės namo gyventojai vargo ketverius metus. susikaupė keli tomai dokumentų.
„Atsirasdavo vis naujų įstatymų, kurie prieštarauja vienas kitam ir atsijungti iš karto negalėjome. Vargome ketverius metus“, — sakė viena namo gyventoja.
Nuo „Šiaulių energijos“ tiekiamo šildymo atsijungs visas namas. Tačiau, nors ir turi leidimą, tai galės padaryti tik pavasarį. Reikia nusitiesti nuo netoliese esančio banko pastato reikiamo diametro dujų vamzdį. Tai galima padaryti tik šiltuoju metų laiku.
Namas ir dabar vandenį šildosi dujų kolonėlėmis, tačiau teks pirkti naujas, pritaikytas šildymui.
„Bet tai vis tiek bus pigiau“, — sakė gyventoja.
Gyventoja skaičiavo, kad „Šiaulių energijai“ už 54 kvadratinių metrų buto šildymą pernai žiemą mokėjo 500 litų, o kiek didesnio buto gyventojai mokėjo apie 700 litų.
„Sunku pabėgti nuo monopolininko, bet būtina. Šildantys dujomis moka tris kartus pigiau“, — sakė gyventoja.
