Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija (LAIEK) pristatė skaičiavimus, kuriais siekiama prognozuoti mažmenines dyzelino kainos tendencijas iki 2030 metų, įvertinant jau priimtus įstatymus ir ES direktyvas. Atliekant skaičiavimus buvo įvertinti esminiai kainų dedamosios faktoriai.
„Akivaizdu, kad net ir išliekant stabiliai naftos kainai, turėsime priprasti prie vis brangstančio dyzelino, o šį augimą skatins valstybės mokesčių politika ir ES iniciatyvos apmokestinti transporto taršą. Esant tokiai degalų kainos planuojamai trajektorijai, investicijas planuojančiam verslui svarbu į tai atsižvelgti jau dabar – pirkti kiek galima efektyvesnes ir mažiau degalų vartojančias transporto priemones, dalį transporto parko keisti elektra ir biometanu varomomis transporto priemonėmis“, – teigė LAIEK prezidentas Martynas Nagevičius.
Kainą labiausiai augins valstybės mokesčiai
LAEIK skaičiavimais, reikšmingiausias kainų augimo veiksnys bus augantys valstybės mokesčiai. Didžiausią įtaką turės penkerius ateinančius metus laipsniškai didėsiantys
akcizai. 2025 metais akcizo dalis dyzelino kainoje sudaro 0,52 euro – akcizai kils dar kelerius metus iš eilės, kol 2028 metais pasieks 0,66 euro už litrą ribą.
Be to, pridėtinės vertės mokestis (PVM) skaičiuojamas nuo visos degalų kainos įskaitant akcizą, todėl didėjant akcizui automatiškai kils ir PVM dalis, kuri šiemet dyzelino kainoje sudaro 0,26 euro už litrą.
Po kelerių metų – nauja europinė prievolė
M. Nagevičius dar viena labai svarbia kainos augimo dedamąja įvardija dėl ES emisijų prekybos sistemos (ETS II) taikymo atsirandančią prievolę degalų pardavėjams pirkti aplinkos taršos leidimus (ATL), kurie Lietuvoje nuo 2027 m. bus įtraukti į degalų kainodarą ir mažmeninę dyzelino kainą padidins 0,166 euro, o 2030-aisiais taps viena didžiausių kainos dedamųjų ir litro dyzelino kainoje sudarys 0,541 euro.
„Tai naujovė daugeliui vartotojų, kuriuos ši papildoma kainos dedamoji gali nustebinti. ATL yra ES priemonė, skirta mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Kiekvienas ATL verslui leidžia išmesti tam tikrą kiekį anglies dvideginio. Degalų pardavėjai šioje sistemoje taip pat dalyvaus ir turės pirkti šiuos leidimus už rinkos kainą. Šios išlaidos bus perkeltos ant vartotojų pečių”, – sako M. Nagevičius.
Atsinaujinančių degalų įtaka – minimali
LAIEK analizės rezultatai parodė, kad pirmos kartos atsinaujinantys degalai (biodegalai) sudaro nežymią dalį dyzelino kainoje – vos 0,26 ct/l. Ši kainos dalis nesikeis, nes pirmosios kartos atsinaujinantiems degalams įstatymu yra taikoma įmaišymo riba – maksimali norma, kuri nesikeis. Taigi, augant dyzelino kainai pirmos kartos atsinaujinančių degalų dalis kainoje netgi mažės ir 2030-aisiais sudarys vos 1 proc. galutinės kainos vartotojams.
„Kartais viešojoje erdvėje tenka išgirsti nuomonę, esą pirmos kartos atsinaujinantys degalai turi reikšmingą įtaką bendram dyzelio kainos augimui. Šią nuomonę linkę skleisti iškastinio kuro industrijos atstovai, norėdami pateisinti siekį – riboti atsinaujinančių išteklių maišymą degaluose. Tačiau akivaizdu, kad tai išpūstas burbulas – tie keli centai tikrai neturi reikšmingos įtakos bendrai dyzelino kainai. Juk tą pačią dieną skirtingose degalinėse galime matyti 10 centų ar net didesnius kainų skirtumus“, – pastebi M. Nagevičius.
DAEI apskaitos vienetai – dar viena kainos dedamoji
Lietuvoje jau veikia degalų iš atsinaujinančių energijos šaltinių (DAEI) apskaitos vienetų sistema. Degalų pardavėjai įstatymais įpareigoti didinti atsinaujinančių išteklių dalį degaluose. Tai galima padaryti rinkoje perkant DAEI vienetus. Šios sistemos esmė – benzino ir dyzelino vartotojai kryžminiu keliu subsidijuoja elektra ir biometanu naudojamą transportą.
LAIEK skaičiavimais, DAEI vienetų dalis bendroje dyzelino kainos struktūroje kasmet augs, tačiau išliks nežymi: šiemet sudarys iki 1 ct/l, o 2030 m. – jau beveik 10 ct/l. DAEI Kaina augs, nes kyla ES direktyvoje nustatyti reikalavimai – kokią dalį transporte turi sudaryti atsinaujinantys ištekliai.
Nors atliekant skaičiavimus ir daroma teorinė prielaida, kad naftos kaina pasaulinėje rinkoje nesikeis, tai mažai tikėtina. Naftos kaina daro tiesioginę degalų kainoms, tačiau jos pokyčiai yra nepastovūs ir dažnai sunkiai prognozuojami – kainos gali keistis tiek į aukštesnę, tiek į žemesnę pusę.
Akcizai gali ir mažėti
Pasak M. Nagevičiaus, Seimas gali imtis politinio sprendimo sumažinti dyzelino akcizą, ypač įvertinus poreikį finansuoti krašto apsaugą. Tam racionalu būtų akcizo tarifą derinti su gretimų šalių akcizo mokesčiu, siekiant išvengti mokesčių nutekėjimo iš aukštesnių tarifų šalies į žemesnių tarifų šalį.
„Negalėčiau atmesti scenarijaus, kad Seimas ims ir pakoreguos akcizo mokesčius 2026–2027 metams, jei matys, kad Lenkija akcizo mokesčius kelia lėčiau. Tokiu atveju galbūt galėtume tikėtis ir kiek mažesnių dyzelino kainų 2026–2027 metais. Bet ilgoje perspektyvoje vis tiek mes matysime naftos degalų apmokestinimo didinimą visose ES šalyse. Tai bendra visos ES tendencija – mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Naftos produktai negali būti pigūs, jei norime jų vartojimą mažinti“, – teigė LAIEK prezidentas.
