Automobilius, būstus ir gyventojų sveikatą apdraudusios kompanijos net neįpusėjus žiemai skaičiuoja milijonines žalos atlyginimo sumas.
Šįmet per šalčiausią sezoną buvo užregistruota tūkstančiai automobilius apgadinusių avarijų, įlūžo nemažai pastatų stogų, daug gyventojų, parkritę slidžiose gatvėse, patyrė traumų. „Lietuvos draudimo“ kompleksinių žalų direktorius Gytis Matiukas pranešė, kad gruodį buvo užregistruoti 6139 eismo įvykiai, jų padaryta žala įvertinta 12,3 milijono litų. Per 2009-ųjų tą patį mėnesį buvo užregistruotas 4731 įvykis, padaryta žala – 9,5 milijono litų.
„Tarp visų užregistruojamų įvykių dominuoja transporto žalos. Daugiausia registravome nedideles avarijas. Vasarą tokių būna mažiau, bet jos gerokai skaudesnės. Tikėkimės, kad ši žiema jau išsikvėpė ir jei dar snigs, tai nebe taip gausiai. Nes jei ir toliau stichija taip rodys savo jėgą, galėsime registruoti išskirtinius metus dėl transporto priemonių avarijų, lūžusių stogų bei potvynių“, – tvirtino G.Matiukas.
Kompleksinių žalų direktoriaus teigimu, krizės metu vis populiarėjęs būsto ir nelaimingų atsitikimų draudimas gyventojams žiemą itin pravertė. Esą pastaruoju metu panevėžiečiai išskirtinai rūpinosi savo turtu, namais bei sveikata: „Panevėžys iš penkių didmiesčių išsiskiria didžiausiu pastatus apdraudusių gyventojų skaičiumi. Čia net 41 procentas namų ūkių yra apdraudę savo pastatus ir 30 procentų – savo namų turtą. Pavyzdžiui, Klaipėdoje apdrausti tik 23 procentai namų ūkių ir tik 15 procentų turto. Taigi panevėžiečiai labiausiai rūpinasi savo namų apsauga.“
Metai – išskirtiniai
Vidutiniškai kasdien „Lietuvos draudimas“ užregistruoja 200–300 įvairių pranešimų apie patirtas žalas. Per praėjusius metus klientams kompanija išmokėjo apie 200 milijonų litų. Pasak G.Matiuko, vien tik dėl gamtos jėgų padaromų nuostolių praėjusieji metai buvo išskirtiniai. Esą gali būti, kad ir šie bus panašūs.
„Šalta ir gausi sniego žiema, pavasarinis potvynis, itin karšta vasara su gana dažnai nušniokščiančiu škvalu, žaibais – visa tai lėmė išmokamų žalų dėl gamtos jėgų augimą. 2010 metais gamtos stichijos gyventojams pridarė didžiulių nuostolių. Vien dėl pavasarinio potvynio „Lietuvos draudimas“ klientams išmokėjo 2 milijonus litų, dėl rugpjūčio 7–8 d. siautusios audros – 3,89 milijono litų. Gamta ramybės neduoda ir žiemą.
Užregistruota daugiau avarijų, sniego slėgio neatlaikiusių stogų lūžių bei žalų, kurias padarė nuo stogų krentantys varvekliai ar slenkantis sniegas. Jau dabar dėl itin sniegingos žiemos sinoptikai prognozuoja artėjančius potvynius“, – kalbėjo Kompleksinių žalų direktorius.
G.Matiukas patvirtino, kad žiema gyventojus „apdovanojo“ ir traumomis: „Dėl patirtų traumų slidžiose gatvėse mes kasdien užregistruojame apie 30 įvykių. Tai nėra itin išskirtiniai skaičiai, jie panašūs būna vasarą, kai vaikai patiria traumas žaisdami kieme, važinėdami dviračiais. Tačiau statistika gali išaugti vėliau, kai nukentėję gyventojai išsigydys ir pateiks mums medikų pažymas bei sąskaitas. Kol kas žalų dienos vidurkis yra toks pat, kaip ir praėjusiais metais.“
Susižalojo paslydę
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Turto draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius informavo, kad šįmet vairuotojams žiema pateikė daugiau išbandymų keliuose nei pernai. Nuo gruodžio 1 d. iki sausio 6 d. „Ergo Lietuva“ užregistravo 2,9 tūkstančio įvykių – beveik 40 procentų daugiau nei praėjusią žiemą tuo pačiu laikotarpiu. Šįmet per avarijas patirtiems nuostoliams padengti buvo rezervuota 6,6 milijono litų. Pernai išmokų ir rezervų suma buvo mažesnė – 4,7 milijono litų.
„Jeigu gamta ir toliau pateiks tokių išbandymų kaip gruodžio mėnesį, žalų skaičiumi ir nuostolių suma ši žiema bus rekordinė. Dažniausia registruojamų įvykių priežastis – sudėtingos eismo sąlygos. Esant slidžiai dangai vairuotojai neįvertino stabdymo kelio ilgio, nesilaikė saugaus atstumo nuo kito automobilio ar nesugebėjo suvaldyti slystančios mašinos. Daug jų vairuotojams teko traukti iš griovio“, – teigė T.Nenartavičius.
Pašnekovas informavo, kad šįmet draudimo bendrovė sulaukė nemažai pranešimų ir apie nelaimingus atsitikimus, per kuriuos gyventojai patyrė įvairių sužalojimų. Vien gruodį gauti 268 pranešimai apie susižalojusius klientus – beveik 20 procentų daugiau nei per 2009-ųjų gruodį.
„Apie 15–20 procentų nelaimingų atsitikimų šiuo laikotarpiu sudaro traumos, kurias klientai patiria paslydę. Tokiais atvejais itin dažnai pasitaiko kaulų lūžių, galvos smegenų sutrenkimų. Iš viso nelaimingą atsitikimą patyrusiems klientams „Ergo Lietuva“ gruodį išmokėjo ir rezervavo 129 tūkstančius litų išmokų“, – pranešė T.Nenartavičius.
Lūžo stogai
Turto draudimo departamento direktorius sako, kad šįmet „Ergo Lietuva“ sulaukė 99 pranešimų apie patirtas turto draudimo žalas, kurias sukėlė sniego slėgis. Joms atlyginti rezervuota daugiau nei milijonas litų.
„Šią žiemą sniegas atnešė didelių nuostolių. Tiek žalų skaičiumi, tiek išmokų suma statistika jau pralenkė praėjusius metus: pernai žiemą iš viso įregistravome 64 žalas, o išmokų suma tuomet siekė – 90 tūkstančių litų.
Šįmet nuostolių gyventojai ir įmonės patyrė visoje Lietuvoje, daugiausia – Šiaurės Vakarų dalyje. Iš Panevėžio regiono apie patirtas žalas gauta iki 10 pranešimų. Dėl sniego slėgio įlūžo stogai, apgadinti lietvamzdžiai, tvoros, nukentėjo statinių viduje buvęs turtas. Vidutinė žala siekė beveik 5 tūkstančius litų. Tačiau nuo stogų nenuvalytas sniegas gali atnešti ir šimtatūkstantinius nuostolius. Neseniai tokius nuostolius patyrė angaro savininkas, kai pastato stogas buvo pažeistas dėl sniego slėgio“, – teigė pašnekovas.
Pasak T.Nenartavičiaus, dėl sniego įgriuvus stogams nelaimės pasekmės gali būti itin skaudžios, jeigu pastate būna žmonių. Esą draudimo bendrovės praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai įgriuvus stogui nukentėjo pastate laikyti gyvūnai, žemės technika. Per šią žiemą ne vienas vairuotojas patyrė žalos, kai automobilį aplankstė nuo stogo nukritęs sniegas ar varvekliai. Esą tokio pobūdžio žalų nuostolis būna nemenkas – nuo 5 tūkstančių litų.
Gresia potvyniai ir gaisrai
T.Nenartavičius patvirtino, kad vis daugiau gyventojų susidomi galimybe apsidrausti turtą. Įpusėjus žiemai baiminamasi ne tik dėl sniego sukeliamų nuostolių, bet ir dėl pavasarį laukiančių veikiausiai dar didesnių nei pernykščiai potvynių.
„Potvyniai yra viena skaudžiausių gamtos rykščių, nes po jų dėl užliejimo ir purvo tenka iš naujo atlikti būsto apdailą, keisti baldus, daiktus ir techniką. Jei šį pavasarį potvyniai vėl užklupus tas pačias Kauno ir Panevėžio apskričių vietoves kaip ir pernai, klientams žala bus atlyginta. Draudimo išimtys taikomos tik tais atvejais, kai potvynis yra numatomas, dažnai besikartojantis gamtos reiškinys“, – sakė Turto draudimo departamento direktorius.
Pašnekovas informavo, kad žiemą išauga ir gaisrų rizika. Esą smarkėjant šalčiams draudikai sulaukia daugiau pranešimų apie patirtas žalas dėl krosnių ar židinių sukeltų gaisrų: „Jų priežastimi tampa žmonių neatsargumas, netinkamas krosnių bei židinių eksploatavimas. Šįmet gruodį „Ergo Lietuva“ gavo 9 pranešimus apie tokio pobūdžio gaisrus. Tos nelaimės būna labai skaudžios, nes gaisrai yra daugiausia nuostolių sukelianti rizika.“
T.Nenartavičiaus teigimu, dar didesniems šalčiams atkeliavus į Lietuvą gyventojai turėtų saugoti, kad vanduo vamzdžiuose užšaltų. Nes dėl tokių problemų ne tik vanduo dingsta – gali sprogti vamzdžiai ir būti užlietos patalpos. Nuo šalčio sprogus vamzdžiams padarytą žalą draudimo bendrovė atlygina tada, jei draudimo sutartyje numatyta šalčio rizika arba pasirinktas visų rizikų draudimas.
Gausu avarijų
Draudimo bendrovės „If“ rizikos valdymo ekspertas Darius Juknevičius informavo, kad nuo gruodžio pradžios buvo užregistruota 530 draudiminių įvykių. Dar neįpusėjus žiemai iš draudimo bendrovės rezervuotos privalomojo civilinės atsakomybės draudimo (CAD) sumos transporto žalos nuostoliams atlyginti didesnioji dalis jau yra išmokėta.
„Šiais metais šventinis periodas dėl prastų orų ir kelio sąlygų vairuotojams buvo gana įtemptas. Iš viso draudimo bendrovė „If“ CAD transporto žalų nuostoliams atlyginti yra rezervavusi 1 milijoną 380 tūkstančių litų draudimo sumą – didžioji jos dalis jau išmokėta. Panevėžio regione transporto žalos siekia apie 100 tūkstančių litų. Prognozuoti, kokie bus eismo įvykiai ir patiriama žala per likusią žiemos dalį, yra sunku. Labai daug kas priklauso nuo oro sąlygų, žmonių elgesio ir saugumo priemonių, kurių būtina imtis, kad nenutiktų nelaimė“, – sakė D.Juknevičius.
„If“ atstovas pranešė, kad Panevėžio regione nuo gruodžio 1-osios buvo užregistruoti 34 su transporto priemonėmis susiję draudiminiai įvykiai. Pasak D.Juknevičiaus, šiųmetė žiema pasižymi dideliu avarijų skaičiumi: „Kelyje nutikusių nelaimių priežasčių būna įvairių, tačiau pirmiausia tai – neatidus ar neatsargus vairuotojų elgesys, kai neatsižvelgiama į kelių ar oro sąlygas bei kitas aplinkybes.“
Būtina sniegą valyti
D.Juknevičiaus teigimu, daugelis gyventojų nebuvo pasiruošę gausiam sniegui ir ledui, todėl nespėjo užbėgti įvairioms nelaimėms už akių.
„Dėl tirpstančio sniego kyla grėsmė gyventojų turtui, smarkūs vėjo gūsiai pridaro žalos ne vienam pastatui. Žiemą gyventojai dažnai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, kai apgadinami įvairūs kieme esantys pastatai – sandėliukai, šiltnamiai, garažai, tvoros. Nuo ilgainiui besikaupiančio sniego slėgio įlūžta ir baseino plastikiniai uždengimai, taip pat dažnai nukenčia durų stogeliai. Kaupiantis sniegui dažnai praverčia ir automobilių kasko draudimas – neretai transporto priemonę apgadina nuo stogų nusliuogęs sniegas ar nukritę varvekliai“, – sakė pašnekovas.
Nuo gruodžio 1 d. Panevėžio regione į „If“ bendrovę kreipėsi 9 klientai dėl asmeninio ir bendrijos turto apgadinimo atvejų. D.Juknevičius patikino, kad ne visais pastatų apgadinimo atvejais draudimo bendrovė gali žalą atlyginti.
„Vadovaujantis draudimo taisyklėmis, įvykis, dėl kurio kilo žala, turi būti netikėtas ir neprognozuojamas. Nuostoliai, padaryti įgriuvus stogui dėl per kelias savaites ant jo susikaupusios sniego masės arba tirpstant sniegui, nėra atlyginami. Todėl gyventojams patariame ne tik nudaužyti varveklius, bet ir nukasti sniegą tose vietose, kuriose gali susidaryti pavojingos nuošliaužos“, – pranešė „If“ atstovas.
Justė Briedytė
