Profesinės ligos retos
Pastaruoju metu šalyje kasmet maždaug 400 žmonių nustatomi profesiniai susirgimai, t. y. ligos, kurias jie įgijo dirbdami. Ko gero, ir šiemet statistika bus panaši, mat Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį profesinės ligos jau nustatytos 219 žmonių. Daugiau kaip pusė Lietuvos darbuotojų, kuriems nustatoma profesinė liga, kaip ir daugelyje šalių, kenčia nuo jungiamojo audinio bei skeleto ir raumenų sistemos ligų. Maždaug penktadaliui klausos sutrikimus sukelia triukšmas. Apie 19 proc. susirgusiųjų vargina nervų ligos.
Prieš penkerius metus profesinių ligų buvo registruojama dukart daugiau, o 2006-aisiais – net triskart. Galima būtų manyti, kad reikalai pagerėjo, nes šalyje darbuotojams užtikrinamos puikios darbo sąlygos, bet daugelis žinome, kad taip nėra.
Visų pirma Lietuvoje, priešingai nei kitose valstybėse, beveik nenustatoma darbo sąlygų sukeltų onkologinių ir alerginių ligų, nors būtų logiška manyti, kad plėtojantis pramonei, darbo aplinkoje atsiranda daugiau cheminių medžiagų, taigi ir ligonių turėtų atsirasti. Suklusti skatina ir prieš keletą metų atliktas tyrimas apie asbesto sukeliamus vėžinius kvėpavimo takų susirgimus. Jį atlikę specialistai teigia, kad kasmet Lietuvoje turėtų būti nustatoma apie pusę šimto susirgimų vėžinėmis kvėpavimo takų ligomis, juk Lietuvos ūkyje asbestas buvo plačiai naudotas nuo 1956-ųjų iki 2000-ųjų. Tačiau mūsų šalyje asbesto sukeltos profesinės ligos nustatytos tik 6 žmonėms.
Įtarimų kelia ir tai, kad pas mus iki šiol neužregistruota nė viena psichosocialinių veiksnių sukelta profesinė liga, nors sąlygos joms pasireikšti kone idealios – psichologinio smurto darbe lygis yra milžiniškas: net 46 proc. moterų ir 43 proc. vyrų patiria tyčinį valdžios prieš juos naudojamą ir net grasinimus panaudoti fizinę jėgą. O kas trečias įmonės darbuotojas darbe žeminamas.
„Pagal dabar galiojančią tvarką įrodyti, kad ligą sukėlė psichosocialiniai veiksniai, neįmanoma. Ttiriama konkretaus asmens darbo aplinka, todėl neįmanoma nustatyti priežastinio ryšio tarp veiksnių ir ligos“, – sakė Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Tyrimų ir technologijų vertinimo skyriaus vadovė dr. Birutė Pajarskienė.
Nekompetencija ar nenoras?
Visi žmonės, dirbantys aplinkoje, kurioje galima profesinė rizika – triukšmas, vibracija, cheminės medžiagos, didelė įtampa ir pan., privalo profilaktiškai tikrintis sveikatą: pirmąkart – prieš pradėdami dirbti, o vėliau – tam tikrais periodais, kurie susiję su darbo pobūdžiu.
Profilaktiniai tikrinimai, pasak Higienos instituto Profesinės sveikatos centro Inovacijų skyriaus vadovės Rasos Šidagytės, padėtų išvengti profesinės ligos ar kuo anksčiau ją nustatyti. Deja, Profesinių ligų valstybės registro duomenys rodo, kad profilaktiškai tikrinant sveikatą įtariama labai mažai profesinių ligų. Pavyzdžiui, 2011 m. taip buvo įtarta vos 12 proc. visų užregistruotų profesinių ligų. Daugumai žmonių liga įtariama, kai jis pats kreipiasi į medikus dėl lėtinės ligos. Vadinasi, liga būna jau užleista ir žmogus yra iš dalies arba visiškai nedarbingas.
Taip teigia ir vienas į Centrinę darbo medicinos ekspertų komisiją (CDMEK) kreipęsis aviacijos saugos tarnybos darbuotojas. Per 16 darbo metų dideliame triukšme jam suprastėjo klausa, tačiau per atliekamus profilaktinius sveikatos tikrinimus medikai to nepastebėjo. Problema išaiškėjo tik tada, kai jis ėmė nebesusikalbėti su bendradarbiais.
CDMEK duomenimis, kasmet pastebimai daugėja konfliktų dėl profesinių ligų nustatymo. Štai ir šiemet vasaros pabaigoje jų buvo svarstyta daugybė.
Dažnai sprendimą pripažinti profesinę ligą CDMEK skundžia ir „Sodra“, nes ji nukentėjusiems žmonėms moka kompensacijas. Taip atsitiko ir siuvėjai, dirbančiai viename Kauno fabrikų. Dėl nepakeliamų skausmų moteriai jau operuotos abi rankos, bet „Sodra“ mano, jog darbas jai negalėjo sukelti ligos. Komisija nusprendė kitaip: moteris susirgo dėl vienodų, dažnų, pasikartojančių judesių, kuriuos ji atlieka ilgus darbo metus. Be to, komisija įvertino ir darbo aplinkybes – siuvėjos atlygis priklauso nuo to, kiek produkcijos ji pagamins, todėl darbe moteris nuolat jaučia įtampą. Atmestas ir „Sodros“ skundas dėl 48-erių varėniškiui nustatytos juosmeninės radikulopatijos, – liga galėjo išsivystyti dėl darbe patirtos vibracijos, nes ilgus metus jis kolūkyje dirbo traktorininku, vėliau jam teko darbuotis su motoriniu pjūklu.
CDMEK pirmininkas dr. Vidmantas Januškevičius teigė, jog į komisiją dažniausiai kreipiasi žmonės, kurie nori, kad jiems būtų pripažinta profesinė liga. Jei komisijos sprendimas yra palankus nukentėjusiajam, darbdavys jam privalo pasiūlyti darbą, kur nebepatirtų profesinę ligą sukėlusių veiksnių. Tačiau jeigu įmonėje nėra tokių darbo vietų, na, pavyzdžiui, jeigu kroviniai pervežami tik furgonais, kurie smarkiai vibruoja, o kitokių automobilių nėra, darbuotojui teks mesti darbą. V.Januškevičius mano, kad nors dabar darbdaviai nebeprivalo mokėti darbuotojams kompensacijų už prarastą sveikatą, jie baiminasi, kad nukentėjusieji gali kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už patirtas gydymo išlaidas, moralinę žalą ir pan.
Tvarka sudėtinga ir paini
Dabar profilaktiškai darbuotojų sveikatą gali tikrinti darbo medicinos gydytojas arba šeimos gydytojas, kuris yra išklausęs specialų darbo medicinos kursą. Tačiau darbo medicinos gydytojo nėra poliklinikose. Į Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų nuostatų reikalavimą turėti darbo medicinos gydytoją kiekvienoje įmonėje, kurioje dirba daugiau kaip 500 žmonių, daug darbdavių žiūri pro pirštus, o poliklinikoms patogiau ir pigiau pasiųsti šeimos gydytoją į kursus nei išlaikyti specialistą.
Lietuvoje yra tik 18 darbo medicinos gydytojų. O kaimyninėje Lenkijoje, nors ji tik 10 kartų didesnė už Lietuvą, tokių gydytojų dirba 8,7 tūkstančio. Pagal darbo medikų stoką mes pirmaujame Europoje!
Darbo medikų nėra ne todėl, kad šios profesijos nesirenka jauni žmonės, o todėl, kad jiems nėra darbo vietų. Pastaraisiais metais mažiausiai trys specialistai baigę darbo medicinos rezidentūrą dirba ne pagal profesiją. „Negalėjau rasti darbo pagal profesiją, todėl įstojau į kardiologijos rezidentūrą ir ją baigęs būsiu širdies ligų gydytojas“, – teigė darbo medicinos gydytojas Romualdas Mačiūnas.
Dabar profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus dažniausiai atlieka šeimos gydytojai. Bet Higienos instituto Profesinės sveikatos centro specialistų atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis jų neišklausę darbo medicinos kursų, o trečdalis nėra gilinę profesinės sveikatos žinių jau penkerius metus.
Kita vertus, gerai darbo medicinos kursus įvertino tik vos daugiau kaip pusė šeimos gydytojų. Pagrindiniai priekaištai kursų rengėjams – prasta dėstymo kokybė ir priemonės, pasenusi informacija ir nepakankama kursų trukmė.
„Dažnas gydytojas žmogaus nė nepaklausia, kur jis dirba“, – pridūrė V.Januškevičius. Įsisenėjusi problema – laiko apžiūrėti pacientą trūkumas. Dar viena pavojinga tendencija – daugiau kaip trečdalis šeimos gydytojų niekada nesikonsultuoja su darbo medicinos gydytojais!
Nori papildomo atlygio
Yra ir dar viena didžiulė problema: specialų pranešimą apie įtartą profesinę ligą visada užpildo tik apie 63 proc. gydytojų. Nepildantieji teigia, kad tai – papildomas darbas, už kurį jiems nemokama.
Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Suomijoje, Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje atliktas panašus tyrimas parodė, kad svarbu gydytojus ne tik mokyti, bet ir skatinti finansiškai, tik tada jie atidžiai ir kruopščiai ieškos profesinių ligų. Kad tokia sistema veiksminga, rodo Austrijos, Vokietijos ir Norvegijos patirtis. Tai gali būti pavyzdys, kaip saugoti darbuotojų sveikatą. Šiose šalyse gydytojas už kiekvieną nustatytą profesinės ligos atvejį gauna premiją nuo 5 iki 27 eurų. Bet mūsų Valstybinė ligonių kasa neketina skatinti gydytojų nustatyti profesines ligas. Tiesa, yra pavyzdžių, kurie parodo, kad galima ir kitaip spręsti šią problemą: Danijoje, Estijoje ir Italijoje gydytojams, kurie nepraneša apie profesines ligas, numatytos nemažos baudos.
R.Mačiūnas atkreipė dėmesį į dar vieną problemą: jeigu sprendimas dėl profesinės ligos apskundžiamas, gydytojas gali būti kviečiamas į teismą liudyti. Tai jis turi daryti laisvu nuo darbo metu ir dar patiria nemalonumų. Medikas įsitikinęs, kad jei norime iš tiesų apsaugoti žmones nuo ligų, o ne pasirodyti prieš ES, tvarka turėtų būti kitokia: šeimos gydytojas pasiųstų darbuotoją konsultuotis pas darbo mediką, ir šis, nustatęs profesinę ligą, imtų tvarkyti dokumentus.
Nedarbas baisiau už blogėjančią sveikatą
Darbuotojai skundžiasi, kad profesinė liga jiems nebuvo įtarta nuolatinio sveikatos tikrinimo metu, nes gydytojas neskyrė pakankamai laiko ir dėmesio jų sveikatai patikrinti. Tačiau nemažai tų, kuriems profesinė liga nustatoma, vėliau jos atsisako. „Žmones atbaido paini, sudėtinga profesinės ligos nustatymo tvarka, kai reikia važiuoti į kitą miestą, pereiti kelias institucijas, surinkti kalnus dokumentų, šis procesas užtrunka siaubingai ilgai ir, žinoma, kainuoja“, – sakė R.Šidagytė. Problema tampa neįveikiama, jei žmogus yra vyresnio amžiaus ar sunkiai juda. Beje, nustatyta, jog kas penktas dėl to, kad kreipėsi dėl profesinės ligos nustatymo, patyrė finansinių nuostolių, o beveik pusė teigė, kad tokiu jų žingsniu buvo nepatenkintas darbdavys. Kartais būtent piniginės kompensacijos yra vienas svarbiausių veiksnių „įsigyti“ profesinę ligą, ypač žmonėms, kuriems nebe už kalnų senatvės pensija.
Vis dėlto nemažai sergančių žmonių nežino, kad turi teisę į profesinės ligos diagnozę ir kompensaciją. O net 45 proc. tų, kuriems buvo įtarta profesinė liga, nė nežino, kad tokios ligos egzistuoja. Pavyzdžiui, Vokietijos darbdaviai privalo teikti darbuotojams specifines profesinės sveikatos paslaugas ir finansuoti profesinių sužalojimų ir ligų draudimo programas, kad darbuotojams būtų kompensuota už bet kuriuos profesinius sužalojimus ar ligas.
Dar blogiau, kad kas ketvirtas žmogus Lietuvoje labiau bijo netekti darbo ar mažesnio atlyginimo nei blogėjančios sveikatos. Todėl didelė dalis darbuotojų neprisipažįsta sergantys profesine liga, kad neprarastų darbo, pajamų ir galimybės įsidarbinti pagal savo profesiją ateityje. Beje, specialistai pastebi, kad ši problema ypač išryškėjo šalį ištikus ekonominei krizei.
Statistika:
Periodiniai sveikatos tikrinimai buvo atlikti 94,1 proc. darbuotojų, kuriems vėliau nustatyta profesinė liga. Šių tikrinimų metu profesinė liga įtarta tik 4,2 proc. darbuotojų.
Net 45 proc. tų, kuriems buvo įtarta profesinė liga anksčiau nežinojo, kad tokios ligos egzistuoja.
* Dauguma profesinių ligų nustatoma 55–64 metų darbuotojams.
* Daugiau kaip pusė profesinių ligų nustatoma nebedirbantiems žmonėms.
* Lietuvoje dirba tik 18 darbo medicinos gydytojų.
* 19,3 proc. šeimos gydytojų pacientus tikrina neišklausę darbo medicinos kursų.
* 32,5 proc. kursuose yra buvę daugiau kaip prieš penkerius metus.
Aušrinė ŠĖMIENĖ
