Žemės ūkis tarp smulkių ir vidutinių įmonių išsiskiria aukšto mokumo reitingais. Tokią išvadą padarė rizikos valdymo sprendimų bendrovė „Creditinfo Lietuva“. Jos sudarytame aukštais mokumo reitingais pasižyminčių smulkių ir vidutinių šalies įmonių šimtuke didžiają dalį užima žemės ūkio sektoriaus bei maisto pramonės įmonės. Tai rodo, kad jos - vienos pajėgiausiųjų laiku vykdyti savo įsipareigojimus per ateinančius 12 mėnesių.
Pranešime teigiama, kad pirmajame sąrašo penketuke net keturias pozicijas užima žemės ūkio sektoriuje veikiančios įmonės, vieną - telekomunikacijų bendrovė. Iš viso sąraše yra 18 žemės ūkio sektoriaus ir 10 - maisto pramonės įmonių.
„Tiek pirmajame penketuke, tiek ir visame šimtuke vienas ryškiausių lyderių yra žemės ūkio sektorius. Galima teigti, kad šis sektorius į žemos rizikos segmentą patenka ne atsitiktinai. Žemės ūkio produktai išlaiko paklausą ir krizės metu, todėl yra didelė tikimybė, kad šios įmonės nepraras aukštų mokumo reitingų ir per artimiausius 12 mėnesių“, - teigė „Creditinfo Lietuva“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann.
Daugiausia tarp 100 smulkaus ir vidutinio dydžio Lietuvos įmonių, pasižyminčių aukštais mokumo reitingais, yra iš Vilniaus apskrities - 35 įmonės, Kauno - 21 ir Šiaulių - 11. Po žemės ūkio ir maisto pramonės bendrovių pagal mokumą seka įmonės, teikiančios įvairias paslaugas ir konsultacijas.
Į „Creditinfo“ sudarytą smulkaus ir vidutinio dydžio įmonių sąrašą neįtrauktos valstybinės ir savivaldybių įmonės, taip pat rizikingiausių sektorių ar su šiais sektoriais susijusios bendrovės.
Žemės ūkio viceministro Aušrio Macijausko teigimu, geriems mokumo bei kitiems rodikliams žemės ūkyje įtakos turi bendroji Europos žemės ūkio politika: joje yra numatyta daug efektyvių mechanizmų, padedančių žemės ūkiui išgyventi ekonomikos sąstingio laikotarpį, ūkininkams mokamos tiesioginės išmokos, pramonė gauna eksporto subsidijas, žemdirbiams, ūkininkams, bendrovėms, perdirbimo įmonėms teikiama investicinė pagalba.
Net ekonominės krizės akivaizdoje pasiekti augimo padeda ir tai, kad ūkininkai bei kiti žemės ūkio subjektai intensyviai įsisavina Europos Sąjungos paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Parama tapo dar labiau prieinama ir patrauklesnė, kai 2009 metais buvo supaprastinta jos gavimo ir administravimo tvarka.
Ekonominė krizė negailestingai smogė kitiems ūkio sektoriams, žemės ūkyje ne tik nebuvo kritimo, bet netgi fiksuotas augimas. Pradėtos taikyti finansų inžinerijos priemonės leido žemės ūkio subjektams iš bankų skolintis lengvatinėmis sąlygomis ir gavus Europos sąjungos paramą vykdyti investicinius projektus.
„Visos šios ir kai kurios kitos žemės ūkio ministerijos įdiegtos priemonės davė akivaizdų rezultatą – žemės ūkis šiandien iš visų sektorių atrodo atrodo geriausiai“, - teigė viceministras A. Macijauskas.
