Albinas Čaplikas VL žurnalistas
Žemdirbiai yra atsargūs, ilgai stebi permainas žadančius valdžios žmones, abejoja, vertina kiekvieną jų žingsnį ir negaili kritikos. Tačiau vieną dieną jie tarsi sutartinai pradeda pasitikėti. Regis, kaip tik taip šįmet nutiko žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai. Nuo pirmos dienos šis ministras dirbo ramiai ir nepritrūkdamas kantrybės aiškino pasirinktų darbų būtinumą. Prioritetas – gyvulininkystei! Atrodė, jog pasmerktos žlugti ūkininkavimo srities jau niekas neišgelbės, tačiau šįmet atsirado požymių, kad gali būti kitaip.
Ministre, atrodo, ūkininkai patikėjo, kad ŽŪM iš tikrųjų ketina remti gyvulininkystės sektorių. Ar tikėjotės, kad norinčiųjų plėtoti gyvulininkystę atsiras gerokai daugiau nei tikėtasi?
Ministerija, siekdama sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės plėtrai, perskirstė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai įgyvendinti skirtas lėšas tarp šios programos priemonių ir gyvulininkystės sektoriui 2013 metais papildomai skyrė 60 mln. Lt paramos lėšų investicijoms. Šis mūsų žingsnis visiškai pasiteisino, žmonių lūkesčiai išpildyti. Norinčiųjų plėtoti gyvulininkystę tikrai daug. Paramos paraiškų teikimo laikotarpiu pateiktos 704 paraiškos, kuriose prašoma 191 mln. Lt paramos, t. y. pageidaujamos paramos suma daugiau nei 3 kartus viršija skirtąjį biudžetą. Tai rodo, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė pasirinko teisingą kelią – atgaivinti gyvulininkystės sektorių ir skatinti jo plėtrą.
Šį mėnesį Vyriausybė patvirtino ŽŪM parengtą Nacionalinę 2014–2020 metų gyvulininkystės plėtros programą. Tai – pirmoji tokio pobūdžio programa. Tikslai ir uždaviniai aiškūs, tačiau žemdirbiai norėtų žinoti, ar dabar galiojantys teisiniai aktai leis vykdyti šią programą, ar valstybė turės lėšų paremti šį svarbų sektorių ir galiausiai ar ES mums leis tai daryti?
Gyvulininkystė – 16-osios Vyriausybės programoje ir Darbo partijos programoje yra priskirta pirmajam prioritetiniam žemės ūkio sektoriui. Pastaraisiais metais itin smuko gyvulininkystė, mažėjo gyvulių ir jų augintojų, nebuvo tinkamai išnaudojamas gyvulininkystės potencialas. Todėl Žemės ūkio ministerija ėmėsi veiksmų sudaryti palankias sąlygas gyvulininkystės plėtrai.
Parengta Nacionalinės gyvulininkystės sektoriaus plėtros 2014–2020 metų programa, kuriai š. m. gruodžio 4 d. posėdyje pritarė Vyriausybė. Strateginis programos tikslas – stiprinti į vidaus ir užsienio rinką orientuotą konkurencingą gyvulininkystę, ūkinių gyvūnų augintojams užtikrinančią pajamas, o vartotojams – geros kokybės produktus. Vadovaudamasi 2014 metais galiosiančiomis pereinamosiomis nuostatomis, dėl kurių ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva spalio 28 d. pasiekė politinį susitarimą trišalėse derybose su Europos Parlamentu (EP) ir Europos Komisija (EK), mūsų šalis ketina dar labiau paremti gyvulininkystės sektorių. Pagal Tarybos reglamento Nr. 73/2009 68 straipsnį Lietuva 2014 m. gali skirti iki 6,5 proc. specialiosios paramos nuo tiesioginių išmokų finansinio voko.
Iki šiol buvo galima skirti tik 3,5 proc. paramos, kuri buvo teikiama už mėsines avis ir mėsinius galvijus. Paramos teikimo sąlygos šiuo metu yra derinamos su EK. Prašoma EK pritarimo, kad papildomi 3 proc., o tai yra apie 40 mln. Lt, būtų nukreipti pienininkystei stiprinti. Siekiant padidinti investicijas į gyvulininkystę, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui sudaryta galimybė teikti iki 80 proc. garantijas kredito įstaigoms dėl kreditų, suteiktų gyvulininkyste užsiimantiems ūkio subjektams ir skirtų gamybiniams pastatams įsigyti, jų statybai bei rekonstrukcijai, gamybinei įrangai ir (ar) gyvuliams įsigyti. Be to, parengtas ir jau Vyriausybei pateiktas Akcizų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Priėmus šį įstatymą, bus sudarytos sąlygos įsigyti akcizais neapmokestinamų dyzelinių degalų ir tiems gyvulių augintojams, kurie šiuo metu neturi tokios galimybės.
Buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ne kartą viešai prisipažindavo, kad nepavyksta suderinti žemės ūkio plėtros tikslų su Aplinkos ministerija. Susidarydavo įspūdis, kad Lietuvoje ūkininkams buvo keliami gerokai griežtesni aplinkos apsaugos reikalavimai nei kitose ES šalyse. Kokie jūsų vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos bendradarbiavimo rezultatai 2013-aisiais? Ar Aplinkos ministerija pakeitė požiūrį, ar pritaria gyvulininkystės plėtrai ne tik žodžiais, bet ir konkrečiais veiksmais?
Žemės ūkio ministerija parengė siūlymus dėl nedidelių gyvulininkystės pastatų (iki 300 sutartinių gyvulių) statybos procedūrų supaprastinimo. Į daugumą siūlymų atsižvelgta, rengiant Teritorijų planavimo, Visuomenės sveikatos priežiūros ir kitų įstatymų projektus. Visada reikia kalbėtis, diskutuoti. Abi pusės turi išgirsti viena kitos argumentus ir rasti kompromisą. Lietuvoje būtina gyvulininkystės plėtra, bet ši ji turi vykti pagal galiojančius teisės aktus.
Lietuvai atstovaujančius EP narius neseniai paraginote palaikyti Lietuvos iniciatyvą, kad naujai rengiamo EK reglamento dėl valstybės pagalbos galutinėje redakcijoje atsirastų nuostata, jog formuojantiesiems grynaveislių ūkinių gyvūnų bandas iš valstybės biudžeto lėšų būtų kompensuojama iki 50 proc. jų pirkimo kainos. Ar parlamentarai pagelbėjo? Tikiuosi, kad buvome išgirsti, tačiau neprašėme, kad jie pateiktų ataskaitas.
Esate pirmas ministras, paraginęs mūsų atstovus EP neužmiršti ir žemės ūkio reikalų. Kaip šiuo požiūriu vertinate mūsų europarlamentarų veiklą? Ar patiriate problemų dėl to, kad nė vienas iš jų nedalyvauja EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete?
Būtų šaunu, kad Lietuvos europarlamentarai dirbtų EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete nuolatiniais nariais, nes turėtume dar stipresnes pozicijas. Šiuo metu galiu pasidžiaugti, kad asmeniniai santykiai su komiteto pirmininku padeda spęsti daug svarbių Lietuvai žemės ūkio klausimų.
Žemės ūkio ministerijos socialiniai partneriai labai aštriai diskutuoja dėl galimybės perskirstyti dalį tiesioginių išmokų. Yra įvairių nuomonių, vis daugiau stambiųjų ūkininkų pritaria didesnei paramai smulkiesiems. Kokių tikslų pasiektume pasirinkę šią galimybę ir kokios būtų pasekmės, jeigu jos atsisakytume?
Džiaugiuosi, kad toliau sėkmingai plėtojame bendradarbiavimą su pagrindiniais partneriais, įgyvendindami žemės ūkio ir kaimo plėtros politiką. Žemės ūkio ministerija, rengdamasi 2014–2020 metų programiniam laikotarpiui, diskutavo su socialiniais partneriais. Diskusijos ir pasiūlymai buvo atspirties taškas formuojant efektyvesnį ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai panaudojimą ateityje. Ir džiaugiuosi, kad vis daugiau stambiųjų ūkininkų pritaria, jog reikia remti ir smulkesniuosius. Jei neremsime jų, tai vieną dieną stambieji gali pamatyti, kad kaime tik jie ir tegyvena.
Šių metų liepos 9 d. EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitete pristatėte pagrindinius uždavinius, kuriuos ketinote išspręsti per Lietuvos pirmininkavimo ES Taryboje laikotarpį. Dabar jau galite įvertinti prabėgusį pusmetį. Ar pagrindiniai tikslai pasiekti?
Pagrindinius tikslus pasiekėme 100 procentų.
Kur ir kaip sutikote šv. Kalėdas ir sutiksite Naujuosius metus? Kokių tikitės 2014-ųjų, ko norėtumėte palinkėti Lietuvos žemdirbiams?
Visas šventes sutiksiu su šeima. Dėkodamas už prasmingą metų bendrystę „Valstiečių laikraščio“ kolektyvui ir skaitytojams, žemdirbiams ir jų savivaldos organizacijoms, linkiu geros pradžios, naujos energijos, tikrų atradimų, širdies šilumos, išminties šaltinio, tikėjimo ateitimi, drąsių idėjų, svarbių laimėjimų, atvirumo viskam, kas nauja. Sėkmingų ir derlingų 2014-ųjų!
