Bendrovė „Agro Management Team“, plėtojanti žemės ūkio paskirties turto valdymo verslą, teigia, jog pastaruoju metu Lietuvos gyventojai, ieškodami būdų išsaugoti savo santaupas, svarsto ir galimybes pirkti žemę. Pasak „Agro Management Team“, žemė vis dažniau pasirenkama kaip dar vienas būdas saugiau investuoti turimas lėšas ir net gauti papildomų pajamų.
Registrų centro duomenimis, paskutiniu metu Lietuvoje dažniau perkami žemės sklypai nei būstai ar namai.
„Banko „Snoras“ griūtis, indėlių nesaugumas, neramumai akcijų rinkose, nesibaigiančios diskusijos dėl euro ateities natūraliai paskatino Lietuvos gyventojus ieškoti stabilesnių būdų turimam turtui išsaugoti. Be to, įsigydami dirbamos žemės ir ją išnuomodami ūkininkams žmonės gauna papildomų pajamų už žemės nuomą. Kol kas tai nėra tokio masto investicijos, kaip investuojama į auksą ar vertybinius popierius, tačiau pastebime, kad Lietuvoje šis investavimo būdas gana sparčiai populiarėja“, – sako UAB „Agro Management Team“ direktorius Marius Žutautas.
„Agro Management Team“ teigia, kad investuotojai jau atrado, jog įsigyta žemė užtikrina nors ir nedidelius, tačiau garantuotus metinius dividendus, kurie siekia nuo 3 iki 4 proc. Tokia suma kasmet gaunama pagal ilgalaikes turto nuomos sutartis. Negana to, investuotojo turtą dirbantys fiziniai ar juridiniai asmenys yra įsipareigoję užtikrinti ir palaikyti tinkamą turto agrarinę būklę, todėl įsigyto turto vertė nekrenta.
„Visi prisimename, kad dar visai neseniai - 2008-2009 metais, kai nekilnojamojo turto sektorius buvo pasiekęs dugną ir kainų kritimas siekė 50 %, žemės ūkio paskirties žemė išlaikė savo vertę ir žmonės investuotų pinigų neprarado. Be to, iš žemės gaunamos papildomos pajamos, kurios glaudžiai susijusios ir su Europos Sąjungos parama“, - žemės kaip investavimo priemonės populiarėjimą komentuoja „Agro Management Team“ vadovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad visame pasaulyje žemės sklypai tapo patraukliu investavimo objektu. Mat žemės ūkio sektorius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje rodo didžiausią verslo augimą: didėja maisto poreikis, auga gamyba, kyla žemės ūkio produkcijos kainos. Kartu su šiais procesais kyla ir pagrindinio ištekliaus – žemės – vertė.
„Agro Management Team“ specialistai sako pastebintys ir gerokai išaugusį Lietuvos gyventojų finansinį išprusimą.
„Pastebime, kad žmonės jau įvertina pinigų infliaciją siekiančią beveik 4 %, ir nesiima laikyti grynųjų pinigų „kojinėje“. Be to, jie siekia paskirstyti savo turimo turto portfelį taip, kad rinkų „burbulai“ ar finansų sektoriaus nesklandumai nesunaikintų sukauptų santaupų. Šiandien ieškoma saugių priemonių „įdarbinti“ pinigus, kad būtų išsaugota jų vertė. Manome, kad ir „Snoro“ klientai, atsiėmę grąžintas santaupas, pasidomės visomis esamomis galimybėmis išsaugoti savo turtą“, - teigia UAB „Agro Management Team“ direktorius Marius Žutautas.
Anot jo, žemė kaip investavimo priemonė patraukė Lietuvos gyventojų dėmesį dar ir dėl to, kad nereikalauja itin didelių investicijų. Jei investicijos į nekilnojamąjį turtą, pvz., būstą siekia kelis šimtus tūkstančių litų, tai investuoti į žemę pradedama nuo kelių ar keliasdešimt tūkstančių, priklausomai nuo įsigyjamos žemės ploto bei vertės.
