Seimas svarsto labai sudėti ngą įstatymų paketą, pagal kurį ypati ngos valstybinės svarbos projektams būtų galima paimti savininkų žemę. Savininkai neturėtų teisės teisme ginčyti paties nuosavybės paėmimo fakto, o į teismus galėtų kreiptis tik dėl atlygio už paimtą nuosavybę dydžio. Tokį projektą parengė Seimo vicepirmininko Česlovo Stankevičius vadovaujama darbo grupė, kurioje dalyvavo ir valdančiosios daugumos, ir opozicijos nariai.
Infrastruktūros projektai vėluoja
Vytenis Andriukaitis , Seimo Socialdemokratų frakcijos narys
Turbūt pirmą kartą dabar diskutuojame apie tai, kaip reikia sureguliuoti teisinius santykius, kai valstybė savo žinion paima privačią nuosavybę, šiuo atveju žemės sklypą, ir siekia subalansuoti valstybės interesus ir asmens, iš kurio nuosavybė paimama. Reikia ieškoti balanso tarp šitų dviejų pozicijų.
Šiandien Lietuva tikrai vėluoja su tokiais sudėtingais infrastruktūros projektais kaip „Rail Baltica“, elektros linija iš Lietuvos į Lenkiją, dujotiekis, Klaipėdos uosto plėtra. Pati gyvenimo praktika padiktavo, kad dabar reikia eiti tokiu keliu: priimti atskirus įstatymus, kuriais būtų galima reglamentuoti susidariusią situaciją, nes priešingu atveju mes išties dar dešimt mečiui nublokšime mūsų galimybes išvystyti infrastruktūrą.
Kai kas kritikuoja, kad mes sustabdome teisminių ginčų karuselę ir supaprastiname teisminį nagrinėjimą, jeigu savininkas nėra patenkintas siūloma kompensacija. Jeigu dabar galvotume apie keturių pakopų teismą ir apie teisminio ginčo begalinį nagrinėjimą, tai akivaizdu, kad tuomet dvejus, trejus, ketverius, o gal ir septynerius metus užtruktų bet koks ginčas. Suprantame ir teisininkų argumentus, kad galbūt ta supaprastintų pakopų procedūra sumažina savininko teisę skųsti, tačiau ji palieka atvirą kelią kreiptis į Konstitucinį Teismą, toliau ginčyti tas procedūras ir Europos institucijose. Pritariu siūlomam projektui, bet priėmimo metu reikia dar atsižvelgti į kai kurias pastabas.
Pažeidžiami savininkų interesai
Jonas Ramonas , Seimo Krikščionių parti jos frakcijos narys
Šis įstatymų paketas iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprastas. Bet kai paklausi, kaip teisingai atlyginti, nelabai kas nori girdėti ir suprasti.
Kalbėkime apie paprastus žemės savininkus, kurie užsiima žemės ūkio veikla, ir netyčia ar tyčia jų žemę reikia paimti vadinamiesiems visuomenės projektams. Žemės ūkio paskirties žemės kaina priklauso nuo vietos – 1 000, 2 000, 5 000 Lt už hektarą. Paima žemę, lyg ir teisingai atlygina savininkui, o paskui ji pasidaro ar komercinės, ar kitokios paskirties, kurios vertė nuo 5 000 šoka (sakau santykinai) iki 100 tūkst. Lt.
Kai kurios savivaldybės dabar gali tai daryti. Sakykime, paima savininko žemę kokiam nors pliažui ar rekreacinei, funkcinei zonai arba dar kam nors, o po kurio laiko ta pati savivaldybė, tarkime, deklaruoja, kad jai tapo našta eksploatuoti šį visuomenei svarbų objektą. Tada reikia šitą žemę arba objektą privatizuoti. Taigi savivaldybė parduoda ir gauna – aš vėl įvardysiu tą pačią sumą – 100 tūkst. Lt. O savininkui sumokėta 2 000 Lt. Ar tai teisinga?
Visada ir Seimas, ir Vyriausybė, ir įvairios institucijos sako: nepatinka, eik į teismą. O aš nelabai girdėjau, kad teisme būtų teisingai sprendžiami paprasto, kaime ūkininkaujančio žmogaus klausimai. Taigi aš manau, kad čia yra pažeidžiami tų žmonių interesai. Šis įstatymų paketas yra paviršutiniškas, jis turi būti grąžintas iš naujo svarstyti.
