Apribojimai įsigyti sklypus Lietuvoje užsieniečiams bus pratęsti dar keleriems metams, tačiau žemdirbiams nerimą kelia tai, kad žemė ir toliau pardavinėjama per tarpininkus.
Žemės ūkio ministerijai pavyko Europos Taryboje išsiderėti, kad būtų pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams apribojimai iki 2014-ųjų. Tačiau žemdirbiai baiminasi, kad daug sklypų jau dabar perkama per tarpininkus. Vietos ūkininkai šiuo metu neturi lėšų plėtrai. Krizė neaplenkė ir žemės rinkos, tačiau dirbami sklypai tebėra per brangūs mažesnes pajamas gaunantiems žemdirbiams. Jie mano, kad valstybė turėtų aktyviau panaudoti laisvus ir dirvonuojančius žemės plotus, sudarydama palankias sąlygas juos įsigyti ar nuomoti vietos ūkininkams.
Baiminasi atėjūnų
Kauno rajone daugiau kaip 1000 ha valdantis ūkininkas Kęstutis Bružikas įsitikinęs, kad žemės pardavimas užsieniečiams būtų pražūtingas vietos žemdirbiams. „Dėl teritorijų pasaulyje vyksta karai, liejasi kraujas, o mes norime jas atiduoti gražiuoju, – stebisi jis. – Iškentėjome soviet metį, trėmimus, karus, bet žemė vis tiek liko mums. Kai svetimieji pasitraukė, galėjome iš naujo kurti savo gerovę. O užsienio kapitalas, kartą gavęs gardų kąsnį, jo jau taip lengvai neatiduos. Vargu ar sugebėsime atpirkti tai, ką pigiai parduosime.“
Pieno ūkį Raseinių rajone turintis Viktoras Ročka savo kailiu patyrė užsieniečių konkurenciją. Prie jo valdų per tarpininkus žemes ėmė supirkinėti Vokietijos ūkininkas. Matydamas, kad tolesnei plėtrai neliks laisvų plotų, V.Ročka buvo priverstas imti banko paskolą ir skubėti įsigyti dar likusią prie jo valdų parduodamą žemę. Kritus pieno kainai jam dabar tenka mokėti tūkstantines palūkanas bankui. „Jei valdžiai neužteks proto ir bus leista išparduoti žemę, tai bus nepataisoma žala mūsų palikuonims: kada nors mūsų ūkininkai atsigaus ir galės varžytis su užsienio žemdirbiais, tačiau tada jau nebus ką pirkti, nes viską valdys užsienio kapitalas“, – įsitikinęs ūkininkas.
Užsieniečiai jau domisi
Užsienio investuotojai sunkmečiu naudojasi galimybe pigiai supirkti žemių. Tikimasi, kad praėjus sunkmečiui ūkininkai bus priversti plėsti savo valdas ir sklypų kaina išaugs. Tai patvirtino ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Colliers International Advisors“ konsultantė Kristina Živatkauskaitė: „Danijos, Vokietijos investuotojai domisi didelių, po kelis šimtus hektarų žemės ūkio paskirties sklypų supirkimu tiek Lietuvoje, tiek kitose Baltijos valstybėse. Nukritus žemės kainai, stengiamasi supirkti didelius plotus žemės ūkio veiklai.“
Nepatvirtintais „Colliers International Advisors“ duomenimis, Lietuvoje buvo sandorių, pagal kuriuos įsigyta keli šimtai hektarų žemės. Nemažai žemės per tarpininkus jau seniai nupirkta įvairiuose rajonuose.
Kainos krito
Pasak nekilnojamojo turto agentūros „Forto siena“ direktoriaus Evaldo Andrijūno, sunkmetis neaplenkė ir žemės ūkio paskirties sklypų rinkos. Vadovo duomenimis, žemės kainos vidutiniškai smuktelėjo apie 20 proc. „Tačiau negalima sakyti, kad nėra pirkėjų, – tvirtino jis. – Ūkininkai ir dabar domisi dideliais našios žemės plotais.“
Agentūros duomenimis, mažesnio našumo žemės sklypai parduodami maždaug už 3–4 tūkst. litų už 1 ha, tačiau vientisi ir stambūs kelių dešimčių hektarų sklypai, aukšto našumo (įvertinti balu nuo 45), su gerais keliais privažiuoti, išlaiko ne mažesnę nei 6 tūkst. litų už 1 ha kainą. „Dar kitokia kaina, jei parduodama sodyba vaizdingoje vietoje, tada 2 ar 3 ha gali kainuoti 30 tūkst. litų, – sakė E.Andrijūnas. – Manau, yra ir tokių pirkėjų, kurie naudojasi kainų kritimu ir tikisi, kad žemės vertė ateityje padidės.“
Ypač daug tokių spekuliantų buvo prieš krizę. Pučiantis būstų kainų burbului, didėjo ir žemės vertė, prognozuota, kad žemės ūkio paskirties valdos kainuos nuo 10 tūkst. litų už 1 ha. Dabar bankai perėmė daugybę dirvonuojančių sklypų, kurie pirkti už paskolas tikintis juos greitai parduoti brangiau.
Mažesnieji neįkanda
Mažesnieji ūkininkai sunkiai įperka žemės sklypus savo veiklai plėsti. „Norėtume didinti savo valdas, bet žemės kaina mums neįkandama, – guodėsi 25 ha žemės turintis Kauno rajono ūkininkas Zigmas Stanevičius. – Netoli mūsų ūkio yra laisvos valstybinės žemės, bet ir ji mums neįperkama.“
Nacionalinės žemės tarnybos parengtame ir internete publikuojamame žemės verčių žemėlapyje matyti, kad arčiau didmiesčių esanti žemė gana brangi mažesnes pajamas gaunantiems ūkininkams. Kai kur jos kaina svyruoja nuo 5 iki 8 tūkst. litų už 1 ha, o arčiau miestų siekia 50 tūkst. litų ir daugiau. „Valstiečių laikraščio“ duomenimis, užsienio investuotojus ypač domina šiaurės regionas, kur vidutinė kaina už 1 ha yra 3,7–4,2 tūkst. Pavyzdžiui, nemažai plotų per tarpininkus parduota Pakruojo rajone.
Būtina paremti šeimos ūkius
Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos tarybos pirmininkas:
Mažiesiems ir vidutiniams ūkiams aktualesni ne apribojimai užsieniečiams, o geresnės sąlygos plėstis šeimos ūkiams. Šalyje yra apie pusę milijono hektarų laisvos dirbamos žemės, tačiau ji mums neprieinama. Daug metų visos sąlygos plėtrai buvo sudaromos tik stambiems ūkiams. Jie, ne užsieniečiai, yra mūsų konkurentai. Stambieji ūkiai, sudarantys tik 3 proc. visų ūkininkų, valdo net 40 proc. dirbamos žemės. Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos suvažiavime priėmėme rezoliuciją, kurioje siūlome valdžiai sudaryti palankias sąlygas vidutiniams ūkiams įsigyti išsimokėtinai ar naudoti pagal panaudos sutartį laisvą valstybinę žemę. Tada ir mažas pajamas gaunantys žemdirbiai turėtų galimybę plėstis.
Iš pradžių reikia konsoliduoti sklypus
Edvardas Raugalas, žemės ūkio viceministras:
Dabar žemė parduodama kaip žaliava. Tačiau reikia formuoti ūkius su keliais, infrastruktūra, kad būtų parduodami parengti ūkio darbams. Tada ir sklypų vertė būtų visai kita. Kol kas labai nedaug turime konsoliduotos žemės. Todėl parduoti žemę užsieniečiams anksti. Šiuo metu už valstybės lėšas formuojami vientisi ūkiai sutelkiant išmėtytus savininkų sklypus, jei to nori ne mažiau kaip 5 ūkininkai, turintys ne mažesnį kaip 100 ha plotą. Gaila, kad kol kas šia galimybe per mažai domimasi, nes dalį žemės tenka aukoti bendroms reikmėms, pavyzdžiui, keliams. Rytų Europos šalys jau ne tik konsoliduoja žemę, bet ir numato plotus visuomenės reikmėms. Tikimės, kad šiuos reikalus pagyvins konsolidacijos įstatymo pataisos, leidžiančios valstybei ir ūkininkams mainyti sklypus.
Saulius Tvirbutas