Lietuvos žemdirbių savivalda šią savaitę baigė rengti savo siūlymų ir reikalavimų paketą ir perdavė jį Vyriausybei. Atsakymus į savo reikalavimus žemdirbiai tikisi išgirsti kitą savaitę susitikę su Vyriausybės nariais.
Sieks vienodų sąlygų su Vakarais
Dokumentas išsiųstas ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui, žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Edmundui Pupiniui, rašo „Respublika“.
Šiame dokumente tarp daugelio siūlymų reikalaujama, kad mūsų ūkininkamsir žemės ūkio įmonėms būtų užtikrintos vienodos konkurencinės sąlygos sukitų (pirmiausia Europos Sąjungos) šalių ūkininkais. Seimas ir Vyriausybė privalo turėti aiškią Lietuvos kaimo ir žemės ūkio gamybos plėtros viziją ir strategiją.
Žemdirbių savivaldos valdžiai pateiktame dokumente primenama, kad šiuo metu Lietuvos kaime vyksta priešingi procesai: didėja nedarbas, emigracija, dėl gerokai nukritusių ir toliau tebekrintančių žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų daugelis ūkininkų šeimų atsidūrė ant bankroto slenksčio. Toliau uždaromos kaimo mokyklos, ambulatorijos, nepalyginti mažiau nei miestams skiriama investicijų kaimo infrastruktūrai plėtoti, ypač kelių priežiūrai ir asfaltavimui.
Didžiulį nerimą ir įtampą kaimo žmonėms sukėlė Seimo priimti nauji mokesčių įstatymai ir jų pataisos.
Toliau dokumente sakoma, kad Lietuvos žemdirbiai ir kaimo žmonės nekaltina tik kelis mėnesius dirbančio Seimo ir valdančiosios daugumos bei Vyriausybės dėl Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, prasidėjusios ir tebesitęsiančios ekonominės krizės, tačiau perspėja, kad artimiausiu metu neišsprendus pačių svarbiausių žemės ūkio gamybos ir kaimo problemų prasidėję neigiami procesai kaime gali būti negrįžtami.
Reikalauja vykdyti pažadus
Todėl reikalaujama, kad iki šių metų kovo 1 d. Finansų ministerija parengtų ir pristatytų konkretų planą, kaip Vyriausybė ištesės žemdirbiams duotą pažadą 2009 m. išlaikyti 2008 m. lygio papildomas nacionalines tiesiogines išmokas, ir pateiktų konkretų šių išmokų mokėjimo grafiką.
Taip pat reikalaujama uždrausti monopolinėms energetikos įmonėms taikyti žemės ūkio veiklos subjektams elektros energijos dedamosios galios mokestį, vienašališkai įvestą nuo 2009 m. sausio 1 d., kol bus nustatyta kompensavimo už pastočių ir elektros perdavimo atramų ant privačios žemės tvarka.
Siekiant pagerinti žemės ūkio produkcijos perdirbėjų atsiskaitymą su šios produkcijos gamintojais, Vyriausybė turėtų teikti garantijas perdirbimo įmonių kreditams, imamiems atsiskaityti su gamintojais, neleisti dalyvauti investicinėse programose perdirbimo įmonėms, kurios moka žemdirbiams už pieną, mėsą, grūdus mažesnėmis kainomis nei ES vidurkis.
Taip pat žemdirbių savivaldos kreipimesi į Vyriausybę prašoma nustatyti specialų tarifą dujoms, naudojamoms auginant žemės ūkio produkciją tiesioginėje gamyboje. Šio specialaus tarifo nustatymas leistų šiltnamiams ir kitoms žemės ūkio gamybos įmonėms, naudojančioms gamyboje nuolat brangstančias dujas, likti konkurencingoms ES ir Rusijos rinkose.
Žemdirbių savivaldos reikalavimų pakete pateikta daug pasiūlymų dėl žemės ūkio veiklos subjektų apmokestinimo ir jų veiklos teisinio reglamentavimo.
Be kita ko, reikalaujama grąžinti PVM lengvatas Lietuvos žemės ūkio gamintojų produkcijai. PVM lengvatos gretimose valstybėse (Lenkijoje PVM žemės ūkio produkcijai - 3-7 proc., Prancūzijoje - 5,5 proc., Belgijoje - 6 proc.) Lietuvos produkciją daro nekonkurencingą, mažėja suvartojimas ir gamyba. Valstybė ir žemdirbiai patiria nuostolių.
Prašoma koreguoti pripažinimo žemės ūkio kooperatinėmis bendrovėmis (kooperatyvais) tvarką, o pripažinimo funkciją perduoti vykdyti patiems žemdirbiams - Žemės ūkio rūmams.
Šalies ūkininkai nori, kad minimali intervencinė grūdų supirkimo kaina būtų padidinta iki 160 eurų už toną. Mat gerokai išaugus grūdinių kultūrų auginimo sąnaudoms, dėl ekonominės krizės rinkose vykstant dideliems svyravimams grūdų rinka tapo ypač jautri ir nenuspėjama. Todėl intervencinės kainos padidinimas veiks kaip efektyvi apsaugos priemonė ir realiai apsaugos ne tik ūkininkus, bet ir vartotojus nuo galimų rinkos ir kainų svyravimų.
Lietuvos pieno gamintojai yra prieš pieno gamybos kvotų sistemos panaikinimą ir prieš kasmetį pieno kvotų didinimą.
