Prieš trejus metus daug ūkininkų labai anksti sudarydavo sutartis su supirkėjais beveik visam būsimam derliui, bet per javapjūtę grūdų kainoms šovus į viršų, ūkininkai nesugebėjo supirkėjams pristatyti tiek grūdų, kiek buvo įsipareigoję. VL fotomontažas.
Siūlytojus siunčia velniop
Išankstinę sutartį pasirašęs ūkininkas nemenką pinigų sumą už grūdus gauna iškart, tačiau dalis žemdirbių, prieš trejus metus pasirašę tokias sutartis, smarkiai nukentėjo. Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininko Jono Talmanto, iki šiol tęsiasi teismo procesai, kuriuose iš ūkininkų supirkėjai siekia prisiteisti išankstinėse sutartyse numatytas sankcijas už netesybas.
„Man iki šiol vis skambina žemdirbiai ir klausia, ką daryti. Vienas sakė, kad pagal išankstinę sutartį už rapsus iš supirkėjų jis gavo 1 mln. Lt, bet rapsų tonai pabrangus 300 Lt, likusią dalį derliaus atsisakė parduoti, – pasakojo J.Talmantas. – Bet jam atsakiau: „Vyruti, paėmęs pinigus, būk geras, vykdyk prisiimtus įsipareigojimus.“
Ūkininkų lyderis tikino, kad visi supirkėjai žino kategorišką jo nuomonę apie išankstines sutartis, todėl jų pasirašyti net nesiūlo. „Man geriau sąžiningai prarasti pinigus, nei jų netekti per savo žioplumą pasirašant sutartį“, – aiškino jis.
Prieš trejus metus daug ūkininkų labai anksti sudarydavo sutartis su supirkėjais beveik visam būsimam derliui, bet per javapjūtę grūdų kainoms šovus į viršų, ūkininkai nesugebėjo supirkėjams pristatyti tiek grūdų, kiek buvo įsipareigoję. Kita dalis žemdirbių gudraudami derlių pardavė brangiau kitiems supirkėjams. Vien todėl perdirbėjai ir tarpininkai pradėjo dešimtis teismo procesų prieš žemdirbius.
Sumokėjo 11 tūkst. Lt netesybų
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Romas Majauskas irgi abejoja išankstinių sutarčių nauda. „Visada sakiau, kad pirmiausia reikia turėti, ką parduoti, šiuo atveju grūdus“, – tikino jis ir pripažino, kad pastaruoju metu jį nuolat atakuoja supirkėjai, siūlydami pasirašyti išankstines sutartis. „Tik balandį bus galima spręsti, kaip pasėliai išgyveno žiemą, o supirkėjai, tarsi gundytojai, mėgina suvilioti ūkininką jau dabar“, – vaizdingai kalbėjo R.Majauskas. Dabar supirkėjai už žieminių kviečių toną siūlo 710–740 Lt, o už rapsų toną – 1 150–1 220 Lt.
Grūdų augintojų lyderis įspėjo, kad pasirašius išankstinę sutartį neišvengiamai reikės vykdyti ir įsipareigojimus, todėl žemdirbiai privalo įvertinti riziką. „Viekąkart pats sumokėjau 11 tūkst. Lt netesybų už 50 tonų grūdų, kurių negalėjau pristatyti“, – prisiminė LGAA prezidentas R.Majauskas.
LŪS pirmininkas J.Talmantas aiškino, kad išankstinės sutartys gali pagelbėti nebent tiems ūkininkams, kurie negauna paskolų iš bankų. „Tokiu atveju žemdirbys pagal išankstinį susitarimą gauna, pavyzdžiui, 50 proc. būsimo derliaus kainos, 8 mėnesius gali pirkti trąšas, kitus būtinus dalykus, bet kitais atvejais išankstinės sutartys visiškai nepasiteisina“, – akcentavo jis.
Jei po javapjūtės grūdų kaina pakyla, pavyzdžiui, 200 Lt, palyginti su sutartyje užfiksuota kaina, stambus ūkininkas patirtų 1 mln. Lt nuostolį, jei supirkėjui buvo įsipareigojęs parduoti ne mažiau kaip 5 000 tonų grūdų.
„Tai dideli pinigai“, – baisėjosi J.Talmantas. Jis rekomenduoja ūkininkams pirmiausia sulaukti pavasario, pasitarti su žemdirbių organizacijomis, o tik vėliau labai gerai pagalvoti, ar verta sudaryti išankstines sutartis.
Ūkininkui rizika pasiteisino
Tauragės rajone ūkininkaujantis Donatas Ivanauskas „Valstiečių laikraštį“ patikino, kad išankstines sutartis su grūdų perdirbėjais sudarytų tik išimtiniu atveju, nes tai – „blogiausia išeitis iš visų išeičių“. „Pernai surizikavau pasirašyti išankstinę sutartį daliai derliaus parduoti ir turiu pasakyti, kad ta rizika tuomet pasiteisino, bet ateityje tokių susitarimų vengsiu“, – aiškino D.Ivanauskas.
Jaunasis žemdirbys sutartyje užfiksavo gana didelę kainą, todėl nenukentėjo taip, kaip anksčiau išankstines sutartis sudarę ūkininkai. „Žvelgiant atgal ir įvertinus kitų ūkininkų patirtį, tas išankstinių sutarčių sudarymas prilygsta loterijai, o jose man nelabai sekasi, – juokavo D.Ivanauskas. – Kiti kaimynai ūkininkai nuo išankstinių sutarčių nukentėjo, nes, pavyzdžiui, kvietrugius buvo įsipareigoję supirkėjams parduoti tik po 500 Lt už toną.“
Jis primygtinai nerekomenduoja žemdirbiams dabar pasirašyti išankstines sutartis. „Ką jūs?! Dar neaišku, kaip peržiemos pasėliai, kokios stichijos nuvilnys per pasaulį, kokie bus biržose ateities sandoriai, vien todėl neapsimoka dabar sudaryti tų sutarčių. Aš išankstinę sutartį buvau sudaręs likus mėnesiui iki derliaus nuėmimo“, – argumentavo D.Ivanauskas.
Kita vertus, siekiant apdrausti investicijas, išankstinės sutartys ūkininkui pagelbėtų, bet D.Ivanauskas siūlo pagal sutartį parduoti tik nedidelę derliaus dalį – iki 30 proc. ar net mažiau. Jis valdo vidutinio dydžio ūkį – dirba 200 ha ir juose augina miežius, kviečius, rugius, rapsus.
Kainos jau lipa į viršų
Jei ūkininkai nenori pasirašyti išankstinių sutarčių, jie gali pasinaudoti kita galimybe, kaip parduoti produkciją. Nuo spalio vidurio šalyje veikia „AgroBirža“, suvedanti pardavėją su pirkėju. „Jaučiame ir augantį susidomėjimą, ir pasitikėjimą šia naujove, – sakė UAB „AgroBirža“ direktorius Ruslanas Kraučenka. – Ūkininkai dar neskuba, tačiau baigiantis žiemai ir įvertinę savo pasėlius jie galės skelbti, už kiek parduotų naują derlių, o supirkėjai – už kiek norėtų supirkti.“
Tiesa, nuo spalio vidurio per „AgroBiržą“ buvo parduota tik per 3 000 tonų kviečių, o sudaryta 13 sandorių. Tai nėra daug, bet biržos įkūrėjai viliasi, kad ilgainiui šis pardavimo kanalas tarp žemdirbių taps populiarus. Šiuo metu „AgroBiržoje“ yra užsiregistravę 50 ūkininkų ar žemės ūkio bendrovių ir 7 supirkėjai. Už 2 klasės kviečius Lietuvos supirkėjai šiuo metu siūlo apie 801 Lt už toną, o „AgroBiržoje“ juos siūloma supirkti po maždaug 870–855 Lt už toną, atsižvelgiant į supirkimo punktą.
„Popierines“ grūdų kainų tendencijas Lietuvos žemdirbiai, kaip ir kiti europiečiai, sužino stebėdami Prancūzijos MATIF biržą. Atsižvelgiant į pusmečio sandorius MATIF biržoje, akivaizdu, kad šiuo metu grūdų kainos nėra itin didelės. Sausio 11 d. už kviečių toną buvo siūlomi 245 eurai (846 Lt), o maždaug lapkričio 10-ąją grūdų tona kainavo beveik 281 eurą (970 Lt).
Sausio 15-ąją kainos vėl pradėjo kilti ir pasiekė 251 eurą už toną (866 Lt), bet nėra jokių garantijų, kad jos vėl nekris. Vis dėlto Lietuvos ūkininkai nepasitiki biržų tarpininkų skelbiamomis kainomis. „Lietuvoje vyrauja nuotaikos, kad naujojo grūdų derliaus kainos bus mažesnės nei pernai, nes šiek tiek sumažėjo ir kviečių plotų. Daugiau ūkininkų pradėjo auginti kukurūzus“, – sakė LGAA prezidentas Romas Majauskas.
KOMENTARAI
Kainas lems pasaulio tendencijos
Ramūnas Karbauskis, „Agrokoncerno“ vadovas
Atsakysiu ir kaip ūkininkas, ir kaip verslininkas. Mes kasmet rinkoms patiekiame apie 100 tūkst. tonų grūdų, tad kaip ūkininkas visada esu linkęs apsidrausti, todėl būsimo derliaus dalį siekiu parduoti pagal išankstines sutartis. Pavyzdžiui, gegužę jau reikėtų turėti sutartis, pagal kurias būtų numatyta parduoti ne mažiau kaip 50 proc. būsimo derliaus. Dabar grūdų ir rapsų supirkimo kainos yra pakankamai didelės, o atsižvelgiant į tai, kad neaišku, kokia situacija bus bioetanolio rinkoje, išankstinių sutarčių pasirašymas yra išties prasmingas. Jei Europos Komisijos pareigūnas pasakys, kad bioetanolis nebėra prioritetas Europos Sąjungai, tikėtina, kad tada rapsų supirkimo kainos smuks žemyn. Jau vien todėl nedelsiant reikėtų sudaryti sutartis ne mažiau kaip 30 proc. būsimo derliaus realizacijai. Kitas sutartims pasirašyti tinkamas metas yra pavasaris, kai jau aišku, kaip kultūros peržiemojo. Sutartis pasirašyti galima ir prieš pat javapjūtę. Mes būtent tokios nuostatos ir laikomės. Juk galiausiai neaišku, kokios stichinės nelaimės nuvilnys per pasaulį, koks derlius bus JAV, Kanadoje, Rusijoje ar Ukrainoje. Grūdų kainos priklauso nuo situacijos šiose šalyse, o ne Lietuvoje.
Išankstinės sutartys – loterija
Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas
Išankstinės sutartys žemdirbiams jau nėra jokia naujiena. Jie jau žino, kur yra rizika, ką ir kaip reikia daryti. Dalis žemdirbių juk yra ir nukentėję, nes nepasvėrė savo įsipareigojimų. Išankstinėmis sutartimis pirmiausia ūkininkas prisiima išankstinius įsipareigojimus, kad pirkėjui už sutartyje nurodytą kainą patieks produkciją. Tokias sutartis vertinčiau kaip loteriją, nes niekada negalima žinoti, koks bus derlius, kokios bus grūdų kainos. Laimima tuo atveju, jei kainos staiga nukrinta, o supirkėjas privalo sumokėti didesnę kainą, kuri buvo nurodyta dokumente.
