Savo medžioklės plotuose šernų gretas praretinusius medžiotojus papiktino, kad kai kurie gyventojai juos laiko nelegaliai.
Pareikalavo mirties bausmės
Tarp medžiotojų ir šernus auginančios panevėžiečių šeimos kilo konfliktas, teko įsikišti ir policijai. Medžiotojai buvo apkaltinti brutaliai su ginklais įsiveržę į privačią teritoriją.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento specialistai sako, kad nelegaliai šernus auginusiai ir jų nesunaikinusiai šeimai gresia nuo 200 iki 400 litų bauda.
Gyvūnus šeimininkai privalėjo nugalabyti dar šių metų pradžioje, kai dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus buvo nurodyta padidintos grėsmės zonose (Alytaus, Lazdijų, Trakų, Druskininkų, Varėnos, Šalčininkų savivaldybės) išmedžioti visus šernus, o likusioje šalies teritorijoje jų palikti tik 10 proc. Privačiose valdose turėjo nelikti nė vieno šerno.
Medžiotojų būrelio „Girinis“ vadovas Vidmantas Kulikauskas „Sekundei“ pasakojo, kad Įstricos kaime esančioje sodyboje laikomus šernus jie aptiko per medžioklę. Žvėrys buvo laikomi gražiame, erdviame aptvare.
Medžiotojai šeimininkams papriekaištavo, kam šie laikantys afrikinį kiaulių marą galinčius išplatinti gyvūnus, ir įspėjo, kad jie turi būti sunaikinti. Pasak V. Kulikausko, jiems susidarė įspūdis, kad sodybos šeimininkai kultūringi, išsilavinę žmonės ir normaliai reaguos į pastabą.
Apie aptiktus šernus medžiotojai informavo aplinkos apsaugos specialistus. V. Kulikauskas stebėjosi, kad sodybos šeimininkai policijai pasiskundė, jog medžiotojai į jų valdas brovėsi brutaliai, šiurkščiai elgėsi. Jo teigimu, nieko panašaus nebuvo.
„Paaiškinau policijai, kaip viskas vyko, parodžiau mobiliuoju telefonu filmuotus vaizdus“, – „Sekundei“ tvirtino „Girinio“ vadovas.
Panevėžio aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Alfredas Breivė sako, kad leidimo laikyti šernus neturėjusi šeima apgailestauja nesilaikiusi įstatymų. Sutuoktiniams labai gaila ir augintinių, kurie esą per konfliktą su medžiotojais paspruko į mišką.
Panevėžio rajone iki paskelbiant šernų naikinimo vajų kelis šiuos žvėris augino Panevėžio miškų urėdija, kelis turėjo privatus asmuo ir per 20 – bendrovė „Čevaita“.
Kiek buvo ir yra neoficialių šernų laikytojų, nežinia. Panevėžio maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, minėtose privačiose valdose šernų nebeliko.
Nepagaus per mėnesį – nacionalizuos
Panevėžio rajone privatūs asmenys laukinius gyvūnus – danielius, muflonus – laiko aptvaruose ir voljeruose sodybose, nuosavuose miškuose. Aplinkos apsaugos agentūros Panevėžio skyriaus duomenimis, rajone leidimai laikyti laukinius žvėris išduoti dvylikai asmenų. Šiais metais visoje Panevėžio apskrityje išduota dešimt naujų leidimų, tačiau Panevėžio rajone naujų laikytojų neužregistruota.
Laukinių žvėrių laikymo nelaisvėje kontrolę atliekantys aplinkosaugininkai teigia, kad voljeruose ir aptvaruose neretai aptinka elnių ir danielių, kurių savininkai neturi šių gyvūnų įsigijimo dokumentų.
Pasak A. Breivės, kartais laukinių žvėrių savininkai turi didelių problemų dėl pabėgusių augintinių. Ištrūkus į laisvę laukiniams gyvūnams, savininkai ne tik privalo tuoj pat pranešti aplinkosaugininkams, informuoti policiją, bet ir sugauti arba numarinti žvėris per trumpiausią įmanomą laiką, bet ne ilgesnį kaip vienas mėnuo.
Jeigu per mėnesį nepavyks sugauti bėglių, jie bus nacionalizuoti, o už netinkamą priežiūrą jų šeimininkas gali būti nubaustas.
A. Breivė prisiminė atvejį, kai Rokiškio rajone iš voljero buvo pasprukę Dovydo elniai – invazinė gyvūnų rūšis ir labai nepageidaujama, kad ji patektų į laisvę.
Jų savininkui reikėjo pirkti migdomuosius vaistus, nes augintinius, kad pargabentų atgal, teko migdyti. Šiais metais iš aptvaro pasprukusius elnius teko vaikytis ir vienam Panevėžio rajone juos laikančiam panevėžiečiui.
Miškininkai nesuskaičiuoja augintinių?
Didžiausia dėmėtojų elnių, danielių ir muflonų augintoja Panevėžio rajone yra Panevėžio miškų urėdija, laikanti juos 30 hektarų aptvare. Urėdija beveik kasmet juos parduoda. Vienas žvėris kainuoja nuo 300 iki 1000 litų. Šiais metais urėdija taip pat siūlo gyventojams įsigyti šių gražuolių.
Miškų apsaugos inžinierius Kornelijus Alekna sakė, kad susidomėjimas nemažas.
Tačiau jis kažkodėl nenorėjo atskleisti auginamų danielių, elnių ir muflonų skaičiaus – paaiškino, kad visuomenei tai neturėtų būti įdomu.
Panevėžio miškų urėdijos urėdas Valdas Kaubrė vakar irgi negalėjo atsakyti, kiek yra šių žvėrių ir koks jų prieauglis. Urėdijos vadovas aiškino tokią informaciją galėsiantis surinkti tik kitą savaitę.
Klausimai apie danielius miškininkams, akivaizdu, kelia ne pačias maloniausias asociacijas. „Sekundė“ plačiai rašė apie 2012 metų pradžioje urėdijoje kilusį skandalą, susijusį su danieliais. STT pareigūnai tuomet aptiko nelegalios prekybos urėdijos aptvaruose Krekenavos girininkijoje auginamais danieliais atvejų.
Jie išsiaiškino, kad urėdijoje buvo klastojami dokumentai – į juos surašyta melaginga informacija, jog į Pašilių mišką iš urėdijos aptvaro vykdant gyvūnų gausinimo programą buvo atvežti ir paleisti devyni danieliai. Iš tiesų žvėrys ganėsi ne Pašilių miške, o Vilniaus ir Širvintų rajonuose. Danieliai tuomečio urėdo Daugirdo Lukoševičiaus pažįstamo prašymu iš Krekenavos girininkijos aptvaro buvo neteisėtai išvežti į vieno medžiotojų būrelio medžioklės plotus.
Už piktnaudžiavimą tarnyba ir svetimo turto iššvaistymą Panevėžio apylinkės teismas D. Lukoševičiui ir dviem jo pavaldiniams – Krekenavos girininkui Jonui Leikai ir urėdijos miško apsaugos inžinieriui K. Aleknai – skyrė pinigines baudas.
Inga SMALSKIENĖ
