Dar pernai ministerija patobulino Kelių šviesoforų įrengimo taisykles, kuriose išsamiau aprašytas žalio mirksinčio šviesoforo signalo naudojimas, taip pat patikslintos nuostatos šviesoforų matomumui gerinti. Po derinimo šviesoforų įrengimo taisyklės dėl žalio mirksinčio signalo įrengimo liko tik orientacinės.
Tąkart buvo sakoma, kad nauji pakeitimai padės kelio valdytojams optimaliai valdyti jutiklinius šviesoforus ir mažinti eismo dalyvių laukimo trukmę.
„Galimybė kitaip reguliuoti šviesoforus be žalio mirksinčio šviesoforo signalo galima tose sankryžose, kuriose naudojamas jutiklinis šviesoforų valdymas – tai leidžia žymiai greičiau reaguoti į transporto srautų pasikeitimus sankryžose ir taupyti eismo dalyvių laiką, mažinti gaištį. Tokia praktika taikoma daugelyje Europos valstybių.
Lietuvoje ši nuostata yra tik kaip galimybė, svarbu akcentuoti, kad mirksintis šviesoforų signalas nėra naikinamas, o kur ir kiek naudoti šią nuostatą – spręs pačios savivaldybės ar kiti kelio savininkai“, – anksčiau kalbėjo susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas.
Buvo svarstoma, kad jei savivaldybės ar kelio savininkai nuspręs atsisakyti mirksinčių šviesoforų, eismo saugumą užtikrins draudžiamųjų šviesoforo signalų saugos laikas, t. y. eismo dalyviai saugiai atlaisvins sankryžą ir tik po to į sankryžą įvažiuos iš kitų krypčių atvažiuojantys eismo dalyviai.
Planų koreguoti esamą tvarką prie šviesoforo signalų buvo ir anksčiau. Štai 2019 metais buvo nuspręsta atsisakyti žalių rodyklių, leidžiančių vairuotojams sukti dešinėn net ir tada, kai dega raudonas šviesoforo signalas. Tačiau tąkart visuomenėje kilo didelis nepasitenkinimas naująja tvarka. Todėl galiausiai Vyriausybė, nepraėjus nė mėnesiui, nusprendė panaikinti tokį sprendimą ir sugrąžinti žalias rodykles.
Ar vairuotojai sulauks pokyčių?
Tačiau naujienų portalui tv3.lt savivaldybių atstovai skubėti ir įvesti naujų pokyčių dėl mirksinčio žalio šviesoforo signalo bent jau artimiausiu metu nežada.
Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus teigimu, naikinti žalio mirksinčio šviesoforo signalo kol kas neplanuojama, kadangi toks signalas iš anksto įspėja vairuotojus apie pasikeisiančias šviesoforo spalvas.
„Žalias mirksintis signalas gali būti naikinamas tik ten, kur veikia transporto priemonių detekcija – yra įdiegta įranga, fiksuojanti transporto srautus. Šiandien ji dar nėra įrengta visose sankryžose.
Tad jei vienose sankryžose liks žalias mirksintis signalas, kitose ne, tokia situacija vairuotojams gali įnešti sumaišties. Siekiame, kad visos sankryžos Klaipėdoje veiktų vienodai“, – sakė R. Mockus.
Tuo metu Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius tvirtino, kad naujų pokyčių mieste nežadama.
„Informuojame, kad Kauno mieste šviesoforų signalinių spalvų perreguliavimas nenumatomas“, – tvirtino M. Matusevičius.
Vilniaus miesto savivaldybė antrina, kad sostinėje vairuotojams pokyčių, susijusių su žaliu mirksinčius šviesoforo signalu, bent jau kol kas imtis nesiruošiama.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga komentavo, kad klausimas buvo nagrinėtas, nuspręsta nekeisti tvarkos ir palikti žalią mirksintį signalą, kad būtų saugiau pravažiuoti sankryžą įprasta tvarka.
Šiaulių miesto savivaldybės Viešųjų ryšių koordinatorius Vitalis Lebedis komentavo, kad šiuo metu žalias mirksintis signalas Šiaulių miesto šviesoforuose trunka 2 sekundes (2 sumirksėjimai), o keisti šios tvarkos artimiausiu metu neketinama, nebent teisės aktais būtų nuspręsta kitaip.
Eismas – ne matematinis uždavinys
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas svarstė, kad nors pagal skaičiavimus žalio mirksinčio šviesoforo signalo panaikinimas, tikėtina, leistų sutaupyti tam tikrą dalį laiko, tačiau, pasak jo, eismo reguliavimas – ne matematinis uždavinys.
„Mano nuomone, šiuo atveju eisme labiau veikia sociologija ir psichologija, t.y., kodėl taip žmonės elgiasi kelyje, kodėl taip daro, o ne sekundžių skaičiavimas. Ten, kur matematiniai skaičiavimai atrodo gerai, manau, gali būti, kad vairuotojų psichologija suveiks kitaip“, – kalbėjo instruktorius.
A. Pakėnas mano, kad jeigu pakeitimai dėl žalio mirksinčio šviesoforo signalo įsigaliotų, gali kilti rizika, jog kelyje vairuotojai pradės dažniau važiuoti per geltoną šviesoforo signalą arba netgi pasipiltų daugiau avarijų.
„Pavyzdžiui, nuvažiavus į Rygą, kur dega žalias šviesoforo signalas ir vėliau staiga įsijungia geltonas, vairuotojai gali pasimesti, nes mes jau pripratome prie šito patogumo Lietuvoje, kuomet žalias šviesoforo signalas dar mirksi.
Lazda turi du galus – jei matematiniai skaičiavimai gali atrodyti gerai, realybėje gali kilti rizikų, kad vairuotojai dažniau važiuos per geltoną šviesoforo signalą, o tai galimai padidintų ir avarijų skaičių. Labiau orientuotis reikėtų į gyventojų švietimą, infrastruktūrinius dalykus“, – svarstė pašnekovas.
Policija vykdo reidus
Policija, vykdydama vieną iš pagrindinių savo uždavinių – eismo automobilių keliais priežiūrą, kartu užtikrindama eismo saugumą, informuoja visuomenę apie eismo dalyvių kontrolės priemones, numatytas organizuoti gruodžio mėnesį šalies mastu:
● Gruodžio 11–17 d. ir gruodžio 25–28 d. – transporto priemonių vairuotojų blaivumo, apsvaigimo nuo narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimai. Pirmoji priemonė (angl. Operation Alcohol & Drugs) bus vykdoma daugelyje Europos šalių, kadangi ji inicijuota Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network).
● Gruodžio 18–21 d. – vairuotojų nesustojimo prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal Kelių eismo taisykles, kontrolė.
● Gruodžio 22–23 d. – pėsčiųjų, dviračių vairuotojų kontrolė. Daugiausia dėmesio skiriama tam, ar šie eismo dalyviai tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, neapšviestuose keliuose naudoja matomumą gerinančias saugos priemones (atšvaitus, šviečiančius žibintus arba vilki ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais). Taip pat, ar dviratis, kuriuo važiuojama, turi tvarkingą stabdį, garso signalą, dviračio priekyje ir gale yra atitinkamai baltos ir raudonos šviesos žibintai, ar ant ratų stipinų iš abiejų šonų yra pritvirtinti oranžiniai šviesos atšvaitai.
Prevencinės priemonės vykdomos valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, policijos pareigūnai dirba viešuoju, neviešuoju ar mišriuoju patruliavimo būdu.
Policija teigia, kad apskričių vyriausieji policijos komisariatai savo prižiūrimose teritorijose gali organizuoti ir kitas papildomas priemones (reidus).
