Ar gali sietis kareivis ir aplinkos tausojimas? Greičiausiai į galvą ateinantis atsakymas – ne. Karo veiksmai niokoja, gąsdina, kenkia, o jau vien išgirdus žodį „kareiviai“, prieš akis iškyla ne itin maloniai nuteikiantys vaizdai. Nors žiniasklaidos esame pratinami žvelgti į armiją ir karinius veiksmus kaip į neišvengiamą kasdienybę, vidinis balsas vis tiek kužda, kad tai nėra gėris.
Visai kitokios asociacijos kyla girdint žodžius „žaliosios technologijos“, „alternatyvus gyvenimo būdas“ ar „alternatyvūs energijos šaltiniai“. Ir vis dėlto šios dvi sritys pamažu artėja viena kitos link. Galima tai laikyti kariškių pastangomis prisivyti civilių gyvenimo tendencijas ar noru taupyti. Istorijoje gausu pavyzdžių, kaip viena, atrodytų, gana nesudėtinga naujovė pakeičia karybos pobūdį (galbūt taip nutiks ir šiuo atveju). Kaip pavyzdį prisiminkime iki Antrojo pasaulinio karo Vokietijos išplėtotą kelių ir geležinkelių sistemą, kuri leido greitai pergabenti karines pajėgas iš vienos vietos į kitą. Kiti pavyzdžiai – parakas ir lėktuvai. Lemiamo posūkio „žalioji“ energija į kariuomenę gal ir neatneš, bet tikrai gali padėti taupyti lėšas ir stiprinti pozicijas viešojoje diplomatijoje.
Idėjų ir technologijų perėjimas iš karinės specifikos į civilinę taip pat nėra naujas dalykas. Galima paminėti globalinę padėties nustatymo sistemą (GPS) ir laivų konteinerius, kurie atnešė didžiulių pokyčių civilinėje srityje, nors buvo sukurti kariuomenės veikimui pagerinti. Kita vertus, nederėtų pamiršti šių sferų skirtumų. Noras idėjas ar naujoves pritaikyti ir karinėje, ir civilinėje srityse tikrai sveikintinas, tačiau yra neišsprendžiamų keblumų. Karinė ir civilinė sferos savo prigimtimi yra skirtingos: miesto automobilis „Smart“ kažin ar gali praversti karinėse operacijose, o sunkiasvorė ir daug degalų ryjanti tanketė vargu ar atitinka miesto gyventojo norą greitai ir palyginti pigiai pasiekti tikslą.
Kas rikiuojasi šių iniciatyvų priešakyje?
Labiausiai „žaliosios“ armijos iniciatyvas ir strategijas siekia įgyvendinti JAV ir Europos Sąjunga. Jokia naujiena, kad galinga valstybė imasi ko nors naujo, investuoja ir siekia pirmauti. Vis dėlto armija, priskyrus jai epitetą „žalioji“, nuo to nepakeis savo – kaip gynybinio ar puolamojo vieneto – esmės. Gali kisti ir būti modeliuojamas tik visuomenės suvokimas, pristatant kariuomenę kaip vis draugiškesnį aplinkai darinį.
„Žaliųjų“ technologijų atsiradimas kariuomenėje, tikėtina, didžiąja dalimi yra sąlygotas didžiulių išlaidų šioje srityje. Nuosekliai daugėjant pasisakymų, pranešimų ir gąsdinimų apie energetikos sektoriaus lemiamą svarbą kiekvienos šalies stabilumui ir gerovei, iniciatyvos mažinti kareivių priklausomybę nuo degalų, suvartojimą ir patiems gaminti daugiau energijos atrodo patraukliai. Po šaltojo karo pabaigos JAV gynybos ministerijoje fiksuotas apie 40 proc. energijos suvartojimo sumažėjimas, tačiau pradėjus kovą su terorizmu skaičiai vėl išaugo. 2012 fiskaliniais metais įvairaus tipo energijos ištekliams JAV kariuomenėje buvo išleista daugiau kaip 20 milijardų dolerių.
Daugiausia degalų sunaudojama karinėse oro pajėgose. Išteklių reikia mokymams, pervežimams, priežiūrai ir, be abejo, karinėms operacijoms. Atsinaujinančių šaltinių energijai pamažu tvirtinant savo pozicijas rinkoje, šiuo būdu išgaunamos energijos dalis JAV kariuomenėje tebėra labai maža. Vertinant paskutinių šešerių metų sunaudojamo energijos kiekio ir tradicinių energijos šaltinių kainų kitimą, matyti, kad padidėjo abu, tačiau kainos kilo kelis kartus daugiau nei suvartojamas kiekis.
„Žaliosios“ iniciatyvos
Vienas įdomiausių yra Europos gynybos agentūros pasiūlymas stiprinti šalių bendradarbiavimą mažinant kariškių energijos sąnaudas ir taip didinant šalių galimybes. Tai iniciatyva „Armija žaliai“ (angl. Militarygreen). Ja siekiama mažinti kuro sąnaudas, rasti alternatyvių energijos išteklių naudojimo galimybių įrengtose karinėse stovyklose, aprūpinant ir įgalinant jas apsirūpinti energija, pritaikyti alternatyvių degalų naudojimą karinei technikai ir stovyklų palaikymui. Pavyzdžiui, degalų nugabenimas į reikiamą vietą ar kitoje šalyje įrengtą karinę bazę pakelia jų kainą kelis kartus ir, be to, į pavojų įstumia krovinį lydinčius kareivius. Vis didėjantis užpuolimų, sužalojimų ir mirčių skaičius gabenant degalus karinėms stovykloms verčia ieškoti naujų sprendimų. Technologinės inovacijos, alternatyvūs logistiniai sprendimai leistų sumažinti degalų tiekimui skiriamas lėšas, tad išteklių logistika, gabenimas, apsauga ir sunaudojimo mažinimas yra strateginiai valstybių prioritetai.
Iniciatyva „Armija žaliai“ kartu yra ir aplinkosaugą skatinanti strategija, kuria siekiama sustiprinti gynybos ir krizių valdymo galimybes. Iniciatyvos objektas yra vartojimo įpročiai ruošiantis operacijai ir ją vykdant, taip pat dėl jų efektyvumo stokos alternatyvos esamai padėčiai kūrimas. 2013 metų „Žalios kariuomenės“ strategijos atnaujinimas akcentuoja aukščiausio lygio sprendimų priėmimo svarbą, tarpininkų ir dalyvių, tokių kaip vartotojai, pirkėjai, tiekėjai ir aplinka, įtraukimą bei elgesio normų kaitą norint įgyvendinti šiuos užsibrėžtus tikslus.
Be to, iniciatyva „Armija žaliai“ ketina rengti konflikto zonos gyventojų mokymus ir supažindinti juos su ekologija ir aplinkos tausojimu. Taip turėtų būti gerinamas ekologinių krizių valdymas. Platų ir vienareikšmio atsakymo neturintį klausimą galima pakartoti ir šioje situacijoje: ar besivystančioms šalims turėtų būti leista eiti tokiu pačiu keliu, kaip ėjo dabar turinčios stipriausias ekonomikas valstybės, ir tiek pat užteršti gamtą, kaip tai jau padarė pastarosios? Kad ir koks būtų atsakymas, technologijų naujovės ir mokymai, tikėtina, neatneš žalos, o atvirkščiai – turėtų būti naudingi.
Iniciatyva „Armija žaliai“ yra parengta remiantis Europos Sąjungos direktyvomis, kurių pagrindinė ateities vizija – efektyvus išteklių naudojimas ir mažai anglies junginių išskirianti ekonomika. Šiems tikslams pasiekti reikia didinti produktyvumą ir mažinti elektros energijos bei gamtinių išteklių vartojimą, kartu – ir šiltnamio dujų efektą. Jau iki 2020 metų ES siekiama 20 procentų sumažinti į aplinką patenkančių šiltnamio dujų kiekį ir tiek pat procentų padidinti iš alternatyvių šaltinių gaunamos energijos dalį. Siekiams įgyvendinti sukurti specialūs fondai ir programos, vienas tokių yra Europos energijos efektyvumo fondas. Jis skyrė 265 milijonus eurų energetiniam gavybos efektyvumui didinti ir atsinaujinančių energijos šaltinių projektams plėtoti. Sanglaudos politikos fondo (Cohesion Policy Funds) ir Sumanios energijos Europai programos (Intelligent Energy Europe Programme) bendra energetiniam efektyvumui skirta suma viršijo 6 milijardus eurų.
Įdomus projektas yra vykdomas JAV: siekiama sukurti karinį vienetą, kuris būtų nepriklausomas bent nuo išorinio elektros tiekimo, o galbūt net pajėgus ją tiekti. Projektas koncentruojasi į efektyvumo didinimą ir alternatyvios energetikos naudojimą. Tikimasi suderinti ekonomiškumo ir misijų saugumo veiksnius. Projekto įgyvendinimas taip pat leis geriau ištirti energijos tiekimą karinėms operacijoms ir pasiūlyti planą jo efektyvumui didinti. 2008 metais JAV gynybos departamentas paskelbė iniciatyvą, kuria nurodė sieksiantis energijos suvartojimo mažinimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo kariuomenėje, o 2012 metais skyrė 40 milijonų dolerių biodegalų naudojimo galimybėms aviacijoje ir kariuomenėje plėtoti. Specialūs projektai, strategijos, fondai ir finansavimas kariškiams suponuoja poreikį keistis, taip pat padeda įžvelgti potencialą apskritai „žaliosiose“ technologijose, tačiau tebėra svarbu rasti tinkamą sistemą pokyčiams skatinti ir kariuomenėje sukurti kritinę masę, kuri nebijotų naujovių.
Brigita Kupstaitytė
Geopolitika
