Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
Nors pirkėjus ir paslaugų gavėjus ginančių valstybinių įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų gausu, nukentėjęs vartotojas kartais gali likti it musę kandęs.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kasmet gauna apie 12 tūkstančių nepatenkintų vartotojų skundų. Jie plaukia iš visų regionų ir skundžiamasi dėl įvairiausių sričių. Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovų, anksčiau dirbusių visuose didžiuosiuose šalies miestuose, etatai prieš keletą metų, prasidėjus krizei, buvo panaikinti, todėl nukentėjusieji galėjo kreiptis tik į Vilniuje esančią įstaigą.
Šiemet dėl nemažėjančių skundų, kaip teigia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistas Vitas Jonas Ūsas, kai kuriuose miestuose tarnybos atstovai vėl pradeda dirbti.
„Į Panevėžį sugrąžinti atstovo kol kas nenumatyta. Tarnybos filialai kuriami Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje ir Utenoje“, – paaiškino specialistas.
Apie nekokybiškas prekes ar paslaugas panevėžiečiai gali pranešti raštu arba kreiptis į kitas vartotojų teises ginančias organizacijas.
Net ir sekso prekes Viena iš vartotojų teisių gynėjų – Valstybinė ne maisto produktų inspekcija. Šios įstaigos Panevėžio skyriaus vadovas Antanas Šleivys sako, kad inspekcijai tenka nagrinėti beveik visas sritis. Gyventojai gali nukentėti gaudami paslaugas arba įsigiję bet kokių prekių: baldus, avalynę, žaislus, drabužius, buitinę techniką, ryšio priemones ir kt.
Štai neseniai vienas pilietis surašė skundą dėl nekokybiškos sekso prekės – įsigytas prietaisas neveikė. Skyriaus vedėjas teigia, kad skundas pasitvirtino, ir pardavėjo bei pirkėjo ginčas buvo išspręstas pastarojo naudai. Jeigu įrodoma, kad prekė buvo nekokybiška, pirkėjui ji pakeičiama arba grąžinami pinigai.
A. Šleivio teigimu, skundų pastaraisiais metais daugėja. 2013-aisiais jų gauta ketvirtadaliu daugiau nei 2012-aisiais. Vien panevėžiečiai per metus pateikė daugiau kaip du šimtus skundų.
„Negalima sakyti, kad rinkoje būtų atsiradę daugiau nekokybiškų prekių, gal tiesiog vartotojus lengviau pasiekia informacija apie jų teises. Nuolatinis šviečiamasis darbas duoda vaisių“, – svarsto vedėjas.
Užsisako neišėję iš namų Įpusėjus pirmajam šių metų mėnesiui Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Panevėžio skyriaus inspektoriams jau teko tirti ne vieną skundą. Kaip ir pernai, jų nemažėja dėl internetu užsisakytų prekių. „Internetu prekės užsisakomos ne tik iš internetinės prekybos vietų. Neišeinant iš namų jas užsisakyti galima ir iš kai kurių prekybos centrų, parduotuvių. Taip šaldytuvą šiemet pirko ir vienas panevėžietis“, – pasakoja A. Šleivys.
Išsirinkęs parduotuvės tinklalapyje jam labai patikusį šaldytuvą, žmogus užsisakė jį internetu, pervedė pinigus ir netrukus sulaukė prekės. Parduotuvės darbuotojai šaldytuvą atvežė, o pirkėjas, jo neišpakavęs, pasirašė, kad prekė gauta ir pretenzijų neturi.
Šaldytuvą panevėžietis išpakavo tik po kelių dienų ir apstulbo – vienas jo šonas buvo įlenktas, kitas subraižytas. Parduotuvė pretenzijų nepriėmė, sakė atvežusi kokybišką prekę, pirkėjas veikiausiai pats subraižė ir sulankstė.
Žmogus kreipėsi į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.
„Mums šiuo atveju nelengva įrodyti, kad čia pardavėjo kaltė. Negaliu garantuoti, kad atvejis bus išnagrinėtas pirkėjo naudai. Tad noriu priminti: kai prekė atvežama į namus, prieš pasirašant, kad neturima pretenzijų, būtina ją apžiūrėti. Jei, pavyzdžiui, šaldytuvas neveiktų, būtų sugedęs, įrodyti teisybę būtų paprasčiau, o kai daiktas išoriškai pažeistas, pardavėjas dažniausiai bando įrodyti, jog taip įvyko pirkėjo namuose“, – teigia vedėjas.
Panašaus atvejo būta ir pernai, kai internetu pirkėjas buvo užsisakęs stalą, o atvežus baldą į namus jo neišpakavęs pasirašė. Tik kitą dieną pamatė, kad visas jo viršus perbrėžtas.
Pagal sezonus Šių metų pradžioje pirkėjai skundėsi dėl įsigytų nekokybiškų batų, drabužių, patalynės.
A. Šleivys atkreipia dėmesį, kad per kiekvieną sezoną pasitaiko panašių, metų laiką atitinkančių skundų. Pavyzdžiui, po Kalėdų dažnai pranešama apie neveikiančius žaislus, o rudenį, prinokus vaisiams, pasipila skundų dėl nekokybiškų sulčiaspaudžių.
„Vienas iš įstatymo reikalavimų – parduoti tai, kas deklaruojama. O įrenginys, vadinamas sulčiaspaude, pasirodo, gamino tyrelę. Atlikus eksperimentą klientui buvo grąžinti pinigai“, – kalbėjo vedėjas. Jis atkreipia dėmesį, kad kliento reikalavimai taip pat turi būti pagrįsti. Pavyzdžiui, jeigu šaldytuvo viduje nedega lemputė, negalima reikalauti, kad būtų atvežamas naujas prietaisas. Juk toks gedimas lengvai pataisomas.
Jeigu būna funkcinis gedimas, pardavėjas privalo grąžinti pinigus arba pakeisti prekę į kokybišką.
„Pardavėjai bando įvairiai išsisukti, tačiau įstatymas yra aukščiau už parduotuvių susidarytas vidaus tvarkos taisykles“, – aiškina A. Šleivys.
Į nemalonias situacijas gali patekti ir nekokybiškas, reklamos neatitinkančias prekes įsigyjantis, ir netinkamas paslaugas gaunantis vartotojas. Žabangos tyko įvairiose gyvenimo srityse. Įstojo į Europos aljansą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos specialistas V. J. Ūsas sako, kad vartotojas nėra paliktas likimo valiai, jį gina įstatymas, yra daug įvairių organizacijų, į kurias galima kreiptis konsultacijos, pagalbos.
Aštuonios vartotojų teises ginančios nevyriausybinės organizacijos neseniai susivienijo į Lietuvos vartotojų asociaciją. Jos prezidentas Paulius Mereckas sako, kad kiekvienai iš šių organizacijų dažniausiai tenka konsultuoti, patarti, pamokyti.
„Rengiame seminarus, aiškiname, kaip vienu ar kitu atveju žmonėms reikėtų elgtis. Toks seminaras buvo surengtas ir panevėžiečiams“, – teigė P. Mereckas.
Vartotojai dažniausiai teiraujasi, kokias prekes galima grąžinti ir už jas atgauti pinigus. Asociacijos vadovas teigia, kad kiekvienas žmogus turėtų žinoti, kad kokybiškos prekės dėl nepatikusios spalvos, dydžio, faktūros ar pan. gali būti grąžinamos per 14 dienų, kai įsigyjamos. Tačiau yra netrumpas negrąžintinų daiktų sąrašas. Už grąžintinus nekokybiškus daiktus galima reikalauti kompensacijos arba naujos prekės.
Aktyviai dirbanti Lietuvos vartotojų teisių gynimo asociacija šiemet tapo Europos vartotojų aljanso BEUC nare ir plečia savo veiklą.
Kai slepiama informacija Nuolat stebinti rinką, atsižvelgianti į gyventojų skundus Lietuvos vartotojų asociacija atkreipia visuomenės dėmesį, kad informacijos slėpimas taip pat yra vartotojų teisių pažeidimas
P. Mereckas pasakoja, kad vienos iš telekomunikacijų bendrovių prašymas neskelbti informacijos gali sukurti sąlygas nesąžiningai konkurencijai, o nuo to daugiausia nukentėtų eiliniai vartotojai. Besirenkantiems paslaugų teikėją vartotojams turi būti sudaryta galimybė palyginti mobiliojo ryšio operatorių teikiamas paslaugas ir pasirinkti geriausiai asmens poreikius tenkinantį operatorių.
„Žmonės pirko planšetinius kompiuterius negaudami informacijos, kad vos išvažiavus už miesto ribų jie nebeveiks. Dėl informacijos stygiaus labiausiai nukentėtų regionuose gyvenantys vartotojai. Mobiliojo ryšio operatorių reklamos teigia, kad kiekvienas gali naudotis sparčiu mobiliuoju internetu.
Ši informacija pasiekia ir regionų gyventojus, kuriems dažnai tenka nusivilti, nes mobilusis internetas kai kuriose savivaldybėse yra dar labai lėtas. Todėl prieš pasirinkdami operatorių gyventojai turi būti informuojami apie regione teikiamo interneto ryšio kokybę“, – sako prezidentas.
