Tuo metu Atėnuose – pirmoji protestų prieš neseniai rinkimus laimėjusią kairuolišką partiją „Syriza“ banga. Išdaužytos vitrinos, Molotovo kokteiliai ir akmenys, nuniokoti automobiliai, ir tai tik pradžia. Vakare į protesto akciją kviečia Graikijos komunistų partija.
Bet pirmiausia į gatves graikai išėjo bohemiškame Atėnų rajone, kurį pamėgę menininkai ir kairieji intelektualai, – kodėl Alexio Tsipro vyriausybė sutiko su Europos partnerių sąlygomis, kad galėtų keturiems mėnesiams pratęsti pagalbos programą, nors prieš rinkimus žadėjo padėti tašką nekenčiamai 240 milijardų eurų paskolai, kurios sąlyga – griežtas taupymas.
Bet 320 milijardų eurų valstybės skola (o tai 175 procentai bendrojo produkto) – tokia didelė našta, kad A. Tsiprui tenka kapituliuoti. Programa, kurios terminas baigiasi šeštadienį, pratęsiama.
„Keturi mėnesiai – tai tiltas į naują ateitį, pradedame derybas, tai puikus pasiekimas, bet mes jau pamiršome, jog tai pasiekimas“, – sako Graikijos finansų ministras Janis Varufakis.
Vokietija – vienintelė euro zonos partnerė, kurios Konstitucija reikalauja ir parlamento balsavimo dėl vadinamųjų Graikijos vyriausybės pasiekimų, Atėnų parengto plano. Angela Merkel perspėjo – lemiamas ne tik Graikijos, bet ir euro likimas.
„Kalbame ne apie naujus milijardus Graikijai. Ne apie programos pakeitimus, o apie papildomą laiką, kad programa būtų sėkmingai užbaigta“, – sako W. Schauble.
Skaitomiausias šalies laikraštis „Bild“ skelbia: daugiau jokių milijardų besočiams graikams. Vokietijos finansų ministras sako nematąs nieko, kad Graikija stengtųsi palengvinti savo partnerių gyvenimą, padėti jai sunkus sprendimas, bet būtinas.
Nors ne paslaptis – Vokietijos valdantiems storžieviška Graikijos vyriausybės, ypač jos finansų ministro, elgsena nepatinka, o graikų piktinimosi objektu tapo A. Merkel ir W. Schauble, nors Atėnų atžvilgiu griežtai laikosi ir Suomija, Nyderlandai, Baltijos šalys, pastebi apžvalgininkai.
