Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Dėl dvigubos pilietybės Seimo Pirmininkė debatus žada pradėti po Kalėdų, o štai dėl biudžeto valdantiesiems teks susitarti iki Kalėdų. Nors po šios savaitės valdančiosios koalicijos politinės tarybos posėdžio susitarimas nebuvo pasiektas. Darbo partija su „Tvarka ir teisingumu“ iškėlė sąlygą, kad jame turi būti numatytos lėšos minimalios mėnesinės algos ir mažiausias pajamas gaunančių uždarbiams didinti.
Loreta Graužinienė netgi pareiškė, kad kol nebus rastas bendras sutarimas, tol Seimo darbotvarkėje biudžeto klausimo nebus. Bendro sutarimo ieško frakcijų vadovai su savo frakcijų atstovais ir Finansų ministerija. Vienas toks darbo pasitarimas įvyko penktadienį. „Savaitės“ studijoje – Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys.
Jums jau turbūt pavyko šį tą nuveikti per penktadienio posėdį?
Taip, reikia pripažinti, kad buvo pakankamai konstruktyvus posėdis, kuriame Finansų ministerija pasiūlė savo sprendimo būdus, atitinkančius, galima sakyti, bendrą politinių partijų valią, visų trijų. Ir dar liko keletas klausimų, kurie yra labai svarbūs, ir kur mes galėtume pasiekti dar daugiau. Juos pirmadienį aptarsime dar viename susitikime, ir, manau, kad didelė tikimybė yra, kad ir ten susitarsime.
Gerai, tai tada iš eilės. Aš taip suprantu, kad dvi eilutės, kurios vertė kelti maištą, – tai MMA ir mažas pajamas gaunančių biudžetininkų atlyginimai. Taip?
Taip.
Pavyko susitarti?
Dėl biudžetininkų atlyginimų, tai mums pavyko susitarti, kad nuo sausio 1 d. galėtų 5 procentais didėti mažiausias pajamas gaunančių biudžetininkų atlyginimai. Tai paliestų dalį pedagogų, sveikatos priežiūros specialistų, netgi nestatutinius gaisrininkus, kultūros darbuotojus, paliestų ŽŪM darbuotojus ir socialinius darbuotojus. Tai reiškia, kad vidutiniškai, taip, kaip dabar SADM mums pateikė skaičius, tai būtų maždaug apie 70 litų padidėjimas. Frakcijos sutarė, kad nuo sausio 1 d. tai galėtų judėti, ir tam reikėtų maždaug 102 milijonų litų, ir mes juos randame.
O visiems kitiems biudžetininkams tada?
Tai yra priklausomai nuo atlyginimo ir šitoje vietoje mes kalbame ir apie MMA, kuris turi poveikį ir valstybiniame sektoriuje. Finansų ministerija tą, ką pristatė mums, kaip galimą kompromisinį variantą, jame yra numatytas MMA didėjimas nuo liepos 1 dienos.
Ir kiek?
Pabaigsime pirmadienį konsultacijas, todėl nenorėčiau šiandien pulti atsakyti, bet tai tikrai yra dar vienas žingsnis į priekį.
Tai, jeigu aš teisingai suprantu, kai Finansų ministras sakė, kad nėra jokių galimybių 2015 m.didinti MMA, tai dabar jūs randate kompromisą – kažkoks MMA didinimas vyks?
Didinimas vyks, ir praktiškai mes rastume kompromisą ir padidinti iki mūsų prašytų minimalių sumų – bent 100 litų. Iš esmės problema yra ne finansai. Tas skaičius, ką pateikė Finansų ministerija ir ką pateikė mūsų skaičiavimai, SADM valstybės biudžeto skirtumas yra gal 4 milijonai litų ar 5 milijonai litų. Tai yra visai nedidelis skirtumas.
Problema didžiausia yra suplokštėjimas, t.y. didinant MMA ne visiems tie atlyginimai didėja, todėl mes čia ir liečiame mažiausias pajamas gaunančių atlyginimus, bet mes dar kalbame ir apie tai, kad reikia paliesti ir tą garsųjį 5.11 nutarimą ir kilstelti ten koefiecentus, kad galėtume pajudėti. Bet tai liko dar pirmadieniui, neprarasčiau vilties, kad mes pasieksime dar daugiau negu buvome preliminariai užsibrėžę. Jeigu kalbėti skaičiais, tai mes esame užsibrėžę maždaug 300 milijonų litų perskirstymą biudžete. Galbūt dar reikia pridėti 200–250 milijonų prie tų skaičių ir mes išspręstume dar daugiau problemų.
Tai jūs kalbate dabar apie pusę milijardo, 500 milijonų?
Praktiškai kalbame mes apie pusę milijardo litų.
Visada yra siūlymų didinti, duoti, o iš ko paimti?
Yra su kai kuriais mokesčiais žiūrima, aišku, žiūrima valstybinių įmonių dividentai, Lietuvos banko įnašas į valstybės biudžetą. Finansų ministerijos pačios pateiktais skaičiavimais, didžiąją dalį, galima sakyti, iš tų 300 milijonų, apie kuriuos kalbame dabar, yra būtent tos lėšos. Tada alkoholio akcizai, verslas yra pritaręs kai kurių akcizų didinimui, tai yra dar 25 milijonai, NT mokestis vyriausybėje jau yra svarstytas, tam tikri pakeitimai susiję su turto riba, būtų sumažinta suma, greičiausiai iki 750 tūkstančių. Paliestų turtinguosius, reikia pripažinti...
O koks mokestis būtų?
Nenorėčiau šiandien aš to dar sakyti. Pirmadienį turime susitikimą, turėsime tuos skaičius pasitikslinti. Buvo abejonių, ar Seime pavyks dėl to susitarti, tai frakcijos kalba, kad, taip, jeigu pinigai yra skiriami būtent socialinėms reikmėms tenkinti, mes įgyvendiname, kad mažiausias pajamas gaunantys žmonės gali gauti didesnius atlyginimus, tai mes galime kalbėti ir apie šiek tiek didesnį apmokestinimą tų, kurie turi didžiausią turtą.
Jūs kalbate apie NT, o dar yra kalbama apie kokius nors mokesčius – didinti juos ar naujus įvesti?
Tai, kas yra galvojama su mokestine baze, didžiąją dalį aš jau pasakiau. Tas, kas dedama ant stalo – NT, kas susiję su įmonių įnašais, su alkoholio akcizu – apie tai mes tikrai kalbame. Apie tai žino ir verslas.
Ir dar vienas dalykas, kuris biudžete kėlė dideles diskusijas – PVM lengvata šildymui. Ar yra sutarimas šituo klausimu?
Dėl PVM lengvatos mes irgi galutinai apsispręsime pirmadienį. Mums yra svarbiausia, kad kainų kilimas nepasireikštų žmonėms per jų išlaidas. Tai yra pats svarbiausias dalykas ir tikslas šitos vyriausybės, todėl tikrai mes judame link to, kad neskubėti su PVM lengvatos naikinimu, t.y. kažkuriam laikotarpiui dar turi būti PVM lengvata, kad būtų parengti mechanizmai, kurie kompensuotų, jeigu jau mes tą lengvatą naikiname. Todėl aš praktiškai neabejoju, kad šitam šildymo sezonui klausimas jau yra baigtas.
Ačiū už pokalbį.
