Pasak ūkio ministro Vyto Navicko, turime tik vieną galimybę mažinti kainas – statyti naują kombinuoto ciklo 400 MW elektrinę Elektrėnuose. Joje kuro sąnaudos kilovatvalandei pagaminti bus perpus mažesnės nei senojoje Elektrėnų elektrinėje. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus ir ūkio ministro pokalbis skelbiamas savaitraštyje "Veidas".
– Dalyvavote Varšuvoje pasirašant bendros įmonės, įgyvendinsiančios elektros tilto į Vakarus projektą, steigimo dokumentus. ES šio tilto tiesimą laiko prioritetiniu projektu, leisiančiu Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims prisijungti prie europinės energetikos sistemos UCTE. Kokia iš to nauda? Kiek tiltas mums kainuos?
– Tai nauda ne tik mums, bet ir Europai, ir Lenkijai. Europiniuose dokumentuose šis projektas įvardijamas ir kaip tiltas su Vokietija. Tai kelias, integruojantis mūsų elektros energiją į europinę energetikos rinką, taip pat ir į UCTE.
Kelias, nueitas iki jūsų minėtos sutarties pasirašymo, buvo ilgas – maždaug 15 metų įvairių derybų ir bandymų. Tik 2006 metais pavyko susitarti su lenkais, kad tie darbai vyktų intensyviau.
Praėjusių metų liepą atliktos studijos vertinimu, projekto vertė – maždaug 236 mln. eurų, nors kartu su netiesioginėmis išlaidomis jo kaina daug didesnė. Tai pirmiausia susiję su Lenkija, nes lenkams, norint užtikrinti Baltijos valstybių integraciją į UCTE, reikia sustiprinti šiaurines perdavimo linijas. Kad Lenkijos teritorijoje būtų kokybiškos sistemos, reikia investuoti dar apie 400 mln. eurų.
Lietuva yra pakankamai gerai parengusi savo linijas Lenkijos kryptimi, tad papildomų didelių investicijų čia nereikės.
– Teigiama, kad pastatyta nauja atominė elektrinė neužtikrins nepriklausomybės nuo Rusijos energetikos monopolio. Nauja atominė elektrinė esą statoma pagal senosios IAE modelį. Be to, ketinama įsigyti per didelės galios reaktorius. Kaip Jūs tai pakomentuotumėte?
– Galiu pasakyti, kad tai netiesa. Naujas reaktorius dar nėra išrinktas, jam bus skelbiamas tarptautinis konkursas, o jo parametrai bus tokie, kaip užrašyta Atominės elektrinės įstatyme. Jis turi galėti dirbti tiesiogiai UCTE režimu. Tai numato įstatymas.
– Tai iš "Arevos" nebus perkami 1600 MW galios reaktoriai, kurie esą galėtų užtikrinti stabilų elektrinės darbą tik būdami vėl įjungti į bendrą Rusijos energetinę sistemą "JES Rossii"?
– Yra keturi penki tiekėjai, iš kurių bus perkama konkurso būdu. Skelbiant konkursą svarbu bus įvertinti, kokios yra mūsų elektros sistemos galimybės užtikrinti rezervinę galią, kad Lietuvoje būtų galima pastatyti vienokio ar kitokio galingumo reaktorių. Įstatymo pataisose, neseniai pasirašytose prezidento, yra aiški nuostata, kad rezervinės galios naujai atominei elektrinei turi būti užtikrintos ES valstybių. Įstatymo nuostatos draudžia tas rezervines galias užtikrinti iš Rusijos.
– Kodėl rimtai nesvarstytos alternatyvos naujos atominė elektrinės statybai? Ar nebuvo galima investuoti į galingas jungtis, asinchroninę su Rusija ir sinchroninę su Europa? Tai būtų leidę Lietuvos vartotojams pasirinkti pigiausią elektros tiekėją ir sumažinę priklausomybę nuo "JES Rossii".
– Silpniausias šio teiginio bruožas – kad pastatyti jungties mes vieni negalime. Reikia kitos šalies sutikimo. Tik tada galima kalbėti, kad tos jungtys bus tokios galingos ir tuo laiku, kai mums reikės. Iš patirties su Lenkija matome, kad procesas užsitęsė 15 metų. Tik statydami atominę elektrinę galime planuoti procesus, kurie kitu atveju nuo mūsų nepriklausytų. Paprastai visos Europos valstybės apsirūpina 90 proc. elektros poreikių, pačios pasigamindamos elektrą. Tik 10 proc. elektros gaunama tarpvalstybinės prekybos pagrindu. Jei Lietuva 90 proc. apsirūpins elektra, gaunama dujinėse elektrinėse, atsiras didžiulė priklausomybė nuo Rusijos, nuo "Gazpromo". Tas diktatas per generuojančių pajėgumų pririšimą bus didelis, mes negalėsime garantuoti saugaus ir patikimo nepriklausomo tiekimo.
– Lietuva kartu su Estija, Latvija ir Lenkija naują atominę jėgainę tikisi pastatyti iki 2015 metų, tačiau jau dabar pasirodo pranešimų, kad statytojai gali vėluoti, kad net ir 2020 metais atominės jėgainės nebus. Kokia Jūsų prognozė?
– Statybos procesas trunka penkerius šešerius metus. Bet konkurso dokumentacijos parengimas, pasiūlymai, įvertinimas trunka dar maždaug trejus metus. Projekto įgyvendinimo sparta priklausys nuo to, kiek sugebėsime "suspausti" dokumentacijos parengimo laiką. Kita problema – reaktorių gamintojų pasirengimas tiekti naujo reaktoriaus statybai reikalingus gaminius. Dėl kai kurių į reaktoriaus komplektaciją įeinančių gaminių jau yra užsakymų vėlesniam laikui nei 2015 metai. Gali būti, kad ir atominė elektrinė dėl šios priežasties bus pastatyta vėliau. Bet apie tai kalba tik kai kurie gamintojai, nebūtinai laimėsiantys konkursą. Mes naują elektrinę statome senosios atominės elektrinės vietoje, kur yra visa infrastruktūra, technologiniai režimai. Tai veiksnys, trumpinantis statybos laiką.
– Kaip keisis elektros kaina įgyvendinant "Leo LT" projektą?
– Dėl "Leo LT" kūrimo kaina tikrai nedidės, nes čia integruojasi bendrovės, valdančios perdavimo tinklus, o elektros kainą lemia elektrą gaminančios elektrinės. Perdavimo tinklams Kainų komisija nustatė tarifą praėjusių metų rudenį. Perdavimo ir skirstymo tinklai dar nepasiekė viršutinių ribų. Dėl "Leo LT" steigimo perdavimo tarifas nesikeis, nes tai jau nustatyta trejiems metams į priekį. Elektros kainos didėjimas pirmiausia priklausys nuo IAE uždarymo. Uždarius IAE didžiausias krūvis teks Elektrėnams, kurie pagal savo pajėgumus gali kompensuoti Ignalinoje pagamintos elektros kiekį. Elektrėnai Kainų komisijos prašė, kad jiems šiais metais būtų patvirtinta 37 centų už kilovatvalandę kaina. O atominės elektrinės kaina – 7,5 cento. Čia ir bus pagrindinis elektros kainos kilimo veiksnys. Turime tik vieną galimybę mažinti kainas – statyti naują kombinuoto ciklo 400 MW elektrinę Elektrėnuose. Joje kuro sąnaudos kilovatvalandei pagaminti bus perpus mažesnės nei senojoje Elektrėnų elektrinėje.
– Na, o dabar keletas klausimų iš kitos sferos. Kaip liudija statistika, Lietuva labai prastai panaudoja ES lėšas. Kokios priežastys tai lemia?
– Tų lėšų yra įvairių. Kokias nors tiesiogines išmokas panaudoti nėra problema. Bet esama lėšų, kurios skiriamos tam tikriems projektams finansuoti: aplinkosaugos, energetikos, verslo.
Kiek tai susiję su Ūkio ministerija, tie Europos pinigai, kurie atiteko iš 2004–2006 metų laikotarpio privačiam verslui, kartu reikalauja sumokėti nemažą dalį pinigų iš savo kišenės. Jie panaudojami net sparčiau, nei buvo numatyta sutartyse. Probleminiai yra projektai, valdomi savivaldybių arba viešųjų įstaigų, kuriose dalyvauja savivaldybės ar ministerijos. Tai valdiško sektoriaus dalyvavimo įvairiose verslo ar turizmo infrastruktūros projektuose problema. Trūksta administracinių gebėjimų. Lėšas panaudoti trukdo ir kylančios kainos bei projektų pabrangimas. Daugelis projektų susiduria su lėšų stygiumi ir tai stabdo jų įgyvendinimą.
– Dujos brangs 24 proc., o šilumininkai nori kelti šildymo kainą 33 proc., aiškindami, kad jie daug moka už dujų tarpininkų paslaugas. Ar tie tarpininkai apskritai reikalingi? Kodėl jų neatsisakoma?
– Geriausia, jei būtų galima pirkti tiesiogiai, bet tarpininką renkasi monopolininkas – "Gazpromas". Neturime svertų jam įtikinti, kad parduotų dujas tiesiogiai vartotojui. Arba parduotų per vieną kompaniją – "Lietuvos dujas". Be abejo, tarpininkai nustato antkainį, nors pagal naują įstatymą Kainų komisija tą antkainį yra šiek tiek apribojusi. Bet kai dujų kaina, palyginti su praėjusiais metais, pakilo nuo 200 iki 320 JAV dolerių už 1 tūkst. kubų, net ir perpus mažesnis antkainis duoda tą patį pelną.
