Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir Laukinės gyvūnijos įstatymo pataisomis grupė Seimo narių siūlo uždrausti gyvūnų auginimą, veisimą ir žudymą dėl jų kailių, numatant tam pereinamąjį laikotarpį.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu Vyriausybė iš esmės pritarė pakeitimams, bet siūlo juos tobulinti numatant, kad veikla turėtų būti uždrausta nuo 2027 metų. Teigiama, jog tai verslui suteiktų daugiau laiko persiorientuoti, prisitaikyti prie situacijos.
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad pereinamasis laikotarpis suteikiamas, kad ir verslas galėtų persiorientuoti, o žmonės persikvalifikuoti. Be to, anot jos, Vyriausybės išvada parengta remiantis ne emocijomis, bet ir duomenimis apie šio verslo finansinius rezultatus.
„Kaip galima iš tų rezultatų, kurie dabar deklaruojami, įvertinti verslo nutraukimą tokiomis sumomis, kurios čia minėtos, man fantazijos trūksta. Faktas tas, kad yra objektyvūs duomenys, yra žmonės, kurie dirba tuose versluose, yra jų darbo užmokestis, kuris yra gana kuklus, bet darbo rinkos situacija yra tokia, kad turint tiek laisvų darbo vietų, tai 900 ar kelis tūkstančius žmonių ta rinka pajėgi įtraukti į kitas veiklas“, – posėdyje sakė premjerė.
„Duodamas pereinamasis laikotarpis būtent tam, kad ir verslai galėtų persiorientuoti ir žmonės persikvalifikuoti, o finansiniai rezultatai nerodo, kad būtų to negausimo pelno tokios sumos, kokias čia paminėjo“, – pridūrė ji.
Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša posėdyje tikino, kad verslui, kuris gauna dešimtis ar net šimtą milijonų eurų metinių pajamų, numatyta tik 1 mln. eurų kompensacija nėra teisinga.
„Nei nulis, nei vienas milijonas negali būti teisinga kompensacija verslui, kuris generuoja 50, 60, o kartais ir 100 mln. eurų per metus. Tai prasilenkia su Konstitucija ir nėra kalbos kol kas apie tikras ir teisingas kompensacijas“, – kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad žvėrelių auginimo verslo draudimas buvo numatytas šios Vyriausybės programoje, o už tai bus siūlomos 1 mln. eurų kompensacijos ir priemonės, kurios padės kurti kitus verslus.
„Pagrindiniai argumentai yra gyvūnų gerovė, tas buvo parašyta ir Vyriausybės programoje. (...) Yra siūloma skirti vieną milijoną eurų, bet tam ir yra numatytas ilgas pereinamasis laikotarpis, kad verslas pasirengtų alternatyvoms ir alternatyvoms sukurti kitus verslus, taip pat yra ir bus numatytos papildomos priemonės“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė K. Navickas.
Žemės ūkio ministerija teigia, kad rengdama pasiūlymus ji rėmėsi 2022 metais įmonės „Smart Continent LT“ atliktu kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimu.
Jis parodė, kad kailinių žvėrelių laikytojai Lietuvoje labai skirtingi, jų laikomų žvėrelių skaičius taip pat įvairus, skiriasi ir infrastruktūra, todėl verslo uždarymo išmoka siejama su žvėrelių skaičiumi. Pavyzdžiui, Danijoje laikytojui skirta vienkartinė 10 tūkst. eurų išmoka – čia vidutinis ūkis 2018 metais laikė 12,9 tūkst. žvėrelių, todėl vienam žvėreliui teko vidutiniškai 0,8 euro išmoka.
Šių metų sausio 1-ąją 75 audinių bandose Lietuvoje buvo laikoma beveik 1,2 mln. audinių, todėl, remiantis Danijos pavyzdžiu, bendra vienkartinė kompensacija už verslo uždraudimą siektų apie 1 mln. eurų.
Kompensacijos dydį siūloma nustatyti pagal Ūkinių gyvūnų registre deklaruotų kailinių žvėrelių skaičių, imant vidutinį metinį jų skaičių paskutiniaisiais metais prieš įstatymo priėmimą, už vieną žvėrelį išmokant 1 eurą, o mokėjimus pradedant nuo 2024 metų. Įmonėms, gavusioms lengvatines valstybės paskolas, kompensacijos būtų išmokamos tik visiškai jas grąžinus.
„Projektas pradėtas po didžiulio spaudimo Lietuvoje skleidžiant netiesą apie padėtį Lietuvos ūkiuose, ta netiesa ėjo ir toliau per visą svarstymą“, – pridūrė Č. Tallat-Kelpša.
Žemės ūkio rūmų vadovas Sigitas Dimaitis siūlė klausimą atidėti iki 2026 metų, kai jis bus svarstomas Europos Sąjungos lygiu.
Pasak ŽŪM, nuo 2024 metų sausio žvėrelių augintojai nebegalėtų pasinaudoti parama iš nacionalinių ir Europos Sąjungos lėšų, todėl Vyriausybės išvadoje Seimui teigiama, kad būtina nustatyti terminą, nuo kurio valstybės parama verslui neteikiama.
Ministerijos pateikiamais Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, audinių kailių eksportas 2012–2021 metais svyravo, tačiau matoma bendra jo mažėjimo tendencija. Audinių odų kaip žaliavos eksportas nuo 2013 iki 2021 metų sumažėjo 56 procentais.
Nuo 2018 metų buvusių 138 bandų ir jose laikytų 2,2 mln. kailinių žvėrelių skaičius šių metų pradžioje sumažėjo atitinkamai iki 75 ir 1,2 mln. Pernai, palyginti su 2018 metais, verslo pelnas sumažėjo 32,4 procento.
