Šios ir kitos priemonės numatytos 2019–2020 m. Tarybos rekomendacijos įgyvendinimo priemonių plane, kuriam trečiadienį pritarė Vyriausybė. Iš paskelbto dokumento, be kita ko, darosi aišku, kaip ir kada turėtų būti įvesti nauji ar padidinti esami mokesčiai.
Automobilių taršos mokestis
Patvirtintame dokumente nurodoma, kad Automobilių taršos mokesčio įstatymas kartu su valstybės biudžetu planuojamas priimti 2019 m. IV ketv. Jis turėtų įsigalioti nuo 2020 m. liepos 1 d.
„Automobilių taršos mokestis skatins pirkėjus, planuojančius įsigyti naujas, į Lietuvą įvežamas naudotas, arba keičiantis automobilio savininkui, M1 ir N1 kategorijos transporto priemones įsigyti mažiau taršius automobilius, nes mokesčio dydis priklausys nuo CO2 išmetimo kiekio ir degalų rūšies.
Siekiant maksimaliai paveikti vartotojo elgseną – įsigyti kuo mažiau taršų automobilį, nuo 2020 m. liepos 1 d. Lietuvoje registruotiems automobiliams atliekant jų techninę apžiūrą bus taikomas ir naudotojo mokestis (kasmetinis, mokamas techninės apžiūros metu)“, – rašoma priemonių plane.
Kartu su mokesčiu būtų taikomos ir mažataršių automobilių skatinimo priemonės iš Klimato kaitos specialiosios programos lėšų (30 mln. eurų) ir šio mokesčio įplaukų. Kaip jau skelbta, pradėti mokėti po 1 tūkst. eurų kompensaciją atsisakantiems seno ir perkantiems naujesnį automobilį, Aplinkos ministerija žada jau nuo šių metų lapkričio 1 d.
Primename, kad M1 klasės transporto priemonė yra skirta keleiviams vežti, ji turi ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (t.y. lengvasis automobilis).
N1 klasės transporto priemonė yra skirta kroviniams vežti. Techniškai leistina tokios pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė yra ne didesnė kaip 3,5 t (t.y. lengvasis krovininis automobilis). Tokias transporto priemones dažniausiai perka įmonės, tad panašu, kad naują mokestį mokės ne tik gyventojai.
Be kita ko, numatoma įvesti ir privalomą transporto priemonių sandorių registravimą.
Nekilnojamojo turto mokestis
Patvirtintame rekomendacijos įgyvendinimo priemonių plane taip pat numatyta Parengti ir pateikti pasiūlymus dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimo.
Išplečiant fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimą, esą būtų išplėsta ekonomikos augimui mažiau žalingų mokesčių bazė. Šio mokesčio įstatymo projektą ketinama parengti ir pristatyti šių metų IV ketv.
Primename, kad jau prieš metus dabartinė Vyriausybė siūlė apmokestinti antrą ir paskesnį gyventojų nekilnojamąjį turtą. Tačiau po diskusijų Seime tokio apmokestinimo buvo atsisakyta.
Šiuo metu nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinama tik ta turto vertė, kuri viršija 220 tūkst. eurų. Priklausomai nuo vertės dydžio tarifas svyruoja nuo 0,3 proc. iki 3 proc.
Kelių ir aplinkos teršimo mokesčiai
Vyriausybės patvirtintame plane taip pat numatoma laikinę kelių naudotojo apmokestinimo sistemą (eurovinjetę) pakeisti į atstuminę elektroninę mokesčio sistemą, atitinkančią principą „teršėjas moka – naudotojas moka“.
„2020 m. sausio 1 d. kelių naudotojo mokestis, mokamas transporto priemonių valdytojų už laikotarpį, kuriuo yra naudojamasi kelių infrastruktūra, keičiamas į kelių rinkliavą, mokamą už keliais nuvažiuotą atstumą, siekiant užtikrinti principus „teršėjas moka“ ir „naudotojas moka“, – rašoma dokumente.
2018 m. kelių naudotojo mokesčio surinkta – 38,8 mln. eurų, planuojama, kad įdiegus kelių rinkliavą už nuvažiuotą atstumą, bus papildomai surenkama apie 50–70 mln. eurų.
Be kita ko, priemonių plane numatoma peržiūrėti ir mokesčius už aplinkos teršimą atliekomis, siekiant nustatyti atliekų mažinimą ir perdirbimą skatinančius tarifus.
Vairuotojų darbo laiko apskaita
Ne ką mažiau gyventojus ir įmones turėtų paveikti priemonių plane numatytas darbo laiko ir poilsio laiko apskaitos pakeitimas jau šių metų paskutinį ketvirtį. Vairuotojų darbo ir poilsio laiko apskaitą siūloma skaitmenizuoti:
„Siekiama patikslinti Darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo nuostatas, susijusias su kelių transporto vairuotojų darbo ir poilsio režimo duomenų teikimu, ir nustatyti, kad visi duomenys, kuriuos kelių transporto įmonės perkelia iš transporto priemonių ar vairuotojų kortelių, turi būti teikiami Lietuvos transporto saugos administracijai.“
Teigiama, kad transporto įmonėms teikiant duomenis į Lietuvos transporto saugos administracijos sistemą ir juos sistemoje saugant 3 metus bus užtikrinama, kad vairuotojams mokamas atlyginimas būtų apskaitomas pagal faktiškai išdirbtą laiką taip pat teisingai apmokama už naktinį darbą, viršvalandžius.
Per sąsają šie duomenys bus prieinami Valstybinei darbo inspekcijai, sudarant jai galimybę patikrinti, ar darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose deklaruojama veikla atitinka faktinę, užfiksuotą skaitmeniniame tachografe bei vairuotojo kortelėse.
Taip pat bus sudaryta galimybė patikrinti, ar vairuotojai transporto įmonėse dirba legaliai. 2020 m. planuojama visiškai automatizuoti sistemą, kad ji gebėtų tiesiogiai tikrinti įmonių pažeidimus ir parinktų patikrinimams pačias rizikingiausias įmones arba tas, kurios neteikia duomenų.
Daugeliui plane numatytų priemonių bus reikalingi nauji įstatymai. Kad jie įsigaliotų, tam turi pritarti Seimas. Įstatymai įsigalioja, kai juos pasirašo prezidentas.
