Neseniai oficialioje statistikoje pasidžiaugta, kad metų viduryje į bankus sunešta rekordinė indėlių suma. Tačiau, kokia nauda iš tokio taupymo, jei nuo vartojimo rinkoje atitraukiami pinigai neįliejami į šalies ekonomiką, o toliau išvežami į užsienį.
Antrąjį šių metų ketvirtį fiziniai ir juridiniai asmenys sukaupė papildomai 1,6 milijardo litų indėlių, bet didieji bankai išsiuntė pagrindiniams bankams dar daugiau – 2,2 milijardo litų, toliau mažindami paskolų portfelį. Vyriausybei abejingai stebint, per pusantrų metų didieji bankai sumažino paskolų portfelį 12 mlijardų litų, iš jų šalies įmonėms 8 milijardais litų arba 21,5 procentu visų suteiktų kreditų. Įvertinus per tą laiką papildomai įneštus 5 milijardus litų indėlių, didieji bankai iš šalies išsiuntė net 17 milijardų litų, Dėl tokio staigaus didžiulių kreditinių išteklių ištraukimo iš rinkos Lietuvos ekonomika baigia uždusti.
Žinoma, niekas negali švedų motininiams bankams tiesmukai uždrausti kreditinius išteklius persiūsti iš Lietuvos į kitas valstybes. Bet kodėl šalies Vyriausybė toliau teikia finansines malones skirstyti milijardines ES ir kitokių paramos fondų lėšas tokiems bankams, kurie smarkiai mažina paskolų portfelį. Beje. ir pačios ES milijardinės programų lėšos, patekusios į kreditinius išteklius išvežančius bankus, išteka iš Lietuvos, kaip per kiaurą rėtį arba perskolinamos Lietuvos Vyriausybei keleriopai didesnėmis palūkanomis. Jei šalies Vyriausybė leistų naudotis ES ir valstybės piniginiais ištekliais tik bankams, kurie didina paskolų portfelį, pinigų išsiurbimas iš Lietuvos rinkos netrukus baigtusi ir pagyvėtų šalies ekonomika.
Vyriausybė turi ir kitų finansinių svertų įtakoti didžiųjų bankų veiklą. Ji galėtų, pavyzdžiui, indėlių akumuliavimui greitai įsteigti Pašto banką, neleisti dominuojančią padėtį rinkoje užimantiems bankams beatodairiškai didinti paslaugų įkainius, susilaikyti nuo lėšų skolinimosi iš jų neproporcingai didelėmis palūkanomis ir taip skatinti bankus lėšas “pragyvenimui" užsidirbti iš pagrindinės veiklos – rinkos kreditavimo, kuriam dabar praktiškai paskelbtas embargas. Tačiau dominavimo rinkoje kriterijus valdantieji sugriežtino tik vidaus prekybos sektoriui, kur ir taip vyrauja didžiulė konkurencija, bet toliau bejėgiškai pataikauja porai bankų, kurie akivaizdžiai diktuoja rinkai finansines sąlygas.
Chroniškai stingant kreditinių išteklių, dauguma įmonių įkliuvo į tarpusavių įsiskolinimų karuselę, bankrutuoja net pelningai dirbančios įmonės. Kreditų medžiagoms įsigyti neretai nepajėgia gauti net pelningus eksporto užsakymus turinčios stambios įmonės. Vieša paslaptis, kad kai kurių motininių bankų atstovų kalbos apie patrauklių kreditavimo projektų tariamą stygių Lietuvoje yra lengvos pasakos visuomenės dėmesiui nukreipti. Tai, kad mūsų šalyje fiziškai trūksta kreditinių išteklių, o ne efektyvių objektų akivaizdžia patvirtina šiais metais stambesniems verslo projektams tiesiogiai iš užsienio kreditus pradėję teikti kai kurie ES šalių bankai.. Vienas didžiausias Suomijos bankų „Pohjola bank Oyj“, kuris neseniai įsteigė Lietuvoje savo filialą, naujai ateina dėl to, kad Švedijos bankams iš Lietuvos išsitraukus milžiniškus kreditinius išteklius, čia atsiranda palankios sąlygos teikti paskolas santykinai didesnėmis palūkanomis nei kitose šalye.
Šalies kreditavimo sistemos skaudų išbalansavimą liūdija keletą kartų išaugusios skolinimo palūkanų maržos. .Kaip grybai po lietaus steigiasis vadinamosios greitų kreditų bendrovės, kurių paskolų metinės palūkanos siekia atsilikusioms Afrikos valstybių rinkoms būdingas 50 -120 procentų aukštumas. Žinoma, demokratinėje visuomenėje ir tokie bankeliai turi teisę veikti. Bet nerangiems dabartiniams valstybės politikams teks atsakomybė už dešimčių tūkstančių žmonių sudaužytus likimus ar naują savižudybių bangą, kai daugelis “greitų" paskolų gavėjų vėliau praras visą turtą ir būsimas šeimos pajamas.
Nesiimu vertinti giluminių susidariusios padėties priežaščių: dėl Vyriausybės nerangumo ar interesų grupių veikimo griūva šalies kreditavimo sistema. Tačiau faktai akivaizdus – savo ar kitų valia Vyriausybė tampa didžiųjų bankų tarnaite.
Gediminas Vagnorius