Vyriausybės nutarimas nuo gegužės turgaviečių maisto prekybos paviljonuose įvesti kasos aparatus siutina prekeivius ir kelia abejonių dėl priemonės efektyvumo.
Patvirtintas Vyriausybės apynasriu verslininkams vadinamas nutarimas, keičiantis kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos turgavietėse aprašą. Nuo gegužės pirmosios įsigalioja reikalavimas dengtuose, maisto produktais prekiaujančiuose paviljonuose finansinę apskaitą vesti pagal kasos aparatų čekius.
Nutarimo autorė – Finansų ministerija – tikina, kad šitaip, neva, bus užtikrintas verslo skaidrumas, pajamų apskaitos kontrolė, tiksliai fiksuojami gauti pinigai, o kartu ir užkardyta nereglamentuota, šešėlinė veikla. Nutarimu, be to siekiama užtikrinti geresnį mokesčių administravimą, sustiprinti pasitikėjimą pardavėju, apsaugoti vartotojų teises bei sumažinti ūkio subjektams tenkančią administracinę naštą.
Kol kas neaišku, kaip ir kam bus kompensuojama už įsigytus kasos aparatus. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė žadėjo, kad pirmiesiems suskubusiems įsigyti ir mokesčių inspekcijoje užregistruoti kasos aparatus bus kompensuojama visa jų vertė, o vėliau kompensacijos mažės.
Ministrė yra užsiminusi, kad kasos aparatą galima įsigyti už tūkstantį litų ar du, todėl ir čia ketinama neišlaidauti ir nekompensuoti brangesnės technikos įsigijimo. Neoficialiai kalbama, kad kompensacijoms gali prireikti apie 4-is milijonus litų.
Nepagrįstas sprendimas
Priemonės efektyvumu abejojo ir Lietuvos Laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas, nurodydamas, kad didžiausi šešėlinių pinigų srautai keliauja iš nelegalios prekybos alkoholiu, degalais ir tabaku.
„Jeigu sako, kad turguje vyksta neapskaityta prekyba, tai tuomet vien kasos aparato pastatymas nieko negarantuos, nes į kasos aparatą galima lygiai taip pat nemušti apskaitos arba neduoti kvitų,“ - samprotavo ekspertas.
Tuo tarpu, Finansų ministerijos paaiškinimuose taip pat nurodoma, kad naujoji tvarka neužkirs galimybės derėtis turguje. Tvirtinama, kad kasoje reikės fiksuoti suderėtą sumą.
Ž. Šilėnas, savo ruožtu, atkreipė dėmesį, kad kasos aparatai savaime negarantuoja apskaitos skaidrumo, nurodydamas, jog dažnai girdimi pranešimai apie atliktus patikrinimus įmonėse ir ten nustatytus apskaitos pažeidimus.
„Jeigu kasos aparatais valstybė nori kovoti su šešėliu, tai prie kiekvieno aparato reikėtų pastatyti dar ir po tikrintoją, kuris užtikrintų, kad tie čekiukai būtų mušami,“ - sakė Ž. Šilėnas.
Ekspertas pridūrė, jog tai, kad pasirinktas siauras verslo segmentas – prekyba maisto produktais dengtuose paviljonuose, rodo pačios idėjos nepagrįstumą. Aiškių argumentų, kodėl turgavietėse reikėtų naudoti kasos aparatus pasigenda ir smulkieji verslininkai.
Bus mitingas
Vyriausybės nutarimu nepatenkinti verslininkai žada vasario 7 – ąją organizuoti protesto eitynes sostinės Gedimino prospektu ir prie Seimo surengti mitingą. Kol kas neaišku, ar tam bus gautas leidimas.
Lietuvos Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos prezidentė Zita Sorokienė ne kartą yra griežtai kritikavusi planus turguose įvesti kasos aparatus, sakydama, kad šitaip žlugdomas visas smulkiojo verslo sektorius.
Pasak Z. Sorokienės, įvedant kasos aparatus, siekiama suvienodinti maisto produktų kainas prekybos centruose ir turguje, sudaryti verslo sąlygas, kurios bus nepakeliamos turgaus prekybininkams.
„Tai yra monopolijų ir oligarchų protegavimas,“ - kaltino Z. Sorokienė .
Apie planus visuotinai įvesti kasos aparatus turguose prabilo Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius. Galimybės svarstyti pasiūlymą ateityje neatmetė ir Finansų ministrė I. Šimonytė.
