Praėjus metams nuo rinkimų vajaus, būtų pats laikas raškyti prisirpusius 16-osios Lietuvos Vyriausybės darbo vaisius. Tačiau sprendimų derlius šiemet nebuvo didelis – darbo grupių lysvėse išdygo vos vienas kitas daigelis, stokojantis ryžto trąšos.
Nors Lietuvos ekonomika sparčiai šuoliuoja augimo kreivėmis, biudžeto deficitas nuo 2008 metų susitraukė net triskart, o eksporto mastas 37 proc. viršija prieš krizę buvusį lygį, kažin ar šiuos pasiekimus galima laikyti Vyriausybės darbo pasekme.
2013-ieji pirmą kartą nuo 19 proc. Lietuvos BVP nurėžusios krizės pradžios gali būti laikomi stabiliais. Pramonės pasitikėjimo rodikliai pagrindinėse rinkose leido ramiau jaustis Lietuvos eksportuotojams, o ekonominių turbulencijų štilis – be panikos skaityti verslo naujienas. Tačiau Lietuvoje padėtis stabilizavosi gal net kiek per daug.
Nevykęs medaus mėnuo
Politikos analitikai pirmuosius metus po rinkimų mėgsta vadinti medaus mėnesiu. Tai periodas, kai rinkėjai vis dar tiki politikais ir palaiko jų priimamus sprendimus. Visame demokratiniame pasaulyje pastebima tendencija, kad kadencijos metu valdančiųjų palaikymo reitingas krinta – rinkėjai ir politikai, kaip ir sutuoktiniai, pasineria į kasdienybę ir randa vis daugiau trūkumų.
„Ši Vyriausybė neatsinešė sprendimų. Tik ją formuojant imtasi analizių, todėl natūralu, kad tenka aukoti daug laiko sprendimų paieškoms“, – savaitraščiui „Ekonomika.lt“ kalbėjo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ekspertas Tomas Janeliūnas.
Jis pridūrė, kad rekordiškai didelis suformuotų darbo grupių skaičius tik patvirtina, jog namų darbai iki rinkimų nebuvo atlikti. Galima priminti, kad iki šių metų lapkričio vidurio buvo suformuotos net 44 darbo grupės. Nors konsultavimasis su ekspertais yra sveikinta praktika, į jų nuomonę ne visada atsižvelgiama.
„Tam tikri skirtumai tarp koalicijos partnerių retorikos trukdo priimti ryžtingesnius sprendimus – ilgai derimasi, kompromisų paieškos bevaisės, o ir rezultatų nėra“, – kalbėjo T. Janeliūnas.
Galima atsiminti ir mokesčių reformai suburtos grupės darbo eigą, kai konkretiems siūlymams daug dėmesio skirta nebuvo. Vienintelis ryškus sprendimas, priimtas iškart po rinkimų, – minimalios mėnesinės algos padidinimas.
T. Janeliūnas atkreipė dėmesį, kad iš mirties taško pajudėjo pensijų kaupimo sistemos pokyčiai bei peržiūrėtos renovacijos programa. „Pradėta įgyvendinti nauja renovacijos programa, tačiau kol kas nėra aišku, ar ji bus sėkminga, – sakė ekspertas. – Vienas aktualesnių klausimų, kuris buvo išspręstas, nepaisant kritikos, tai pensijų reforma.“
Panašios nuomonės laikosi ir SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo manymu, kiek sunkoka vertini valdančiųjų progresą. „Jei esminis tikslas buvo atitikti biudžeto deficito kriterijus, kol kas panašu, kad jis bus patenkintas. Kalbant apie eurą – jis bus įvestas tik ateityje“, – kalbėjo ekonomistas.
Akis badanti energetika
Žmonės, aktyviai besidomintys energetikos klausimais, nenustebs išgirdę, kad, lyginant dviejų pastarųjų Vyriausybių pirmųjų metų darbą, į akis krinta labai skirtingas dėmesio kiekis, tenkantis energetiniams valstybės klausimams. Andriaus Kubiliaus vadovaujami valdantieji sulaukdavo kritikos dėl per didelio dėmesio energetikai ir per mažo kitoms sritims, o Algirdo Butkevičiaus vedami ministrai sulaukia priešingos reakcijos.
„Rasčiau ir daugiau sričių, kur buvo galima pasistengti daugiau, tačiau jei reikėtų įvardyti vieną, mano vertinimu, būtų būtent energetika. Nors ministras, atrodo, susitvarko su postu, o metai nėra pats ilgiausias laiko tarpas, norėtųsi pamatyti ir rezultatų“, – sakė G. Nausėda. Ekonomistas pridūrė, kad pastebimi kainų skirtumai Baltijos šalyse silpnina Lietuvos konkurencines pozicijas.
Paklaustas apie esminius Vyriausybės darbus, energetiką paminėjo ir T. Janeliūnas. „Vienas iš svarbiausių dalykų, kurių neišsprendė Vyriausybė, yra atominės elektrinės projektas. Taip pat galima paminėti skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos darbus, kurie, galima sakyti, buvo sužlugdyti“, – kalbėjo analitikas.
Panašios pozicijos laikosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Robertas Dargis. „Metų pradžioje girdėjome premjerą žadant, kad energetikos strategija bus peržiūrėta, tačiau terminas buvo keliskart nukeltas, o dabar sprendimų tikimasi kitų metų vasarį“, – sakė LPK vadovas. Vis dėlto R. Dargis teigė, tikįs, kad progresą mokesčių ir energetikos srityje išjudins pirmininkavimo ES Tarybai pabaiga.
G. Nausėda pareiškė manantis, kad energetinių procesų raidai turėtų būti skiriama kur kas daugiau dėmesio. „Tenka pripažinti, kad daug svarbių darbų dar laukia ateityje, – sakė ekonomistas. – Mokesčių politikos pertvarka dar gali kelti diskusijų, o dėl energetikos plėtros turi būti sutariama, nes dabar priimami sprendimai Lietuvos ateitį formuos bent jau ateinančius 20 metų.“
Norėtų sveikesnės verslo aplinkos
Praėjusią savaitę Vyriausybės atstovams poziciją dėl verslo požiūrio į pastarųjų metų ekonomines Lietuvos tendencijas pristatęs R. Dargis leidiniui „Ekonomika.lt“ teigė manantis, kad kai kurie įstatymų pakeitimai neleidžia augti stabilios valstybės įvaizdžiui.
„Įstatymų kaitaliojimai, pavyzdžiui, įstatymas dėl nuostolių perkėlimo, nepadeda kurti prognozuojamos, patrauklios valstybės įvaizdžio. Kartais populistinis politikų noras patikti rinkėjams kaip tik padaro meškos paslaugą, mat pastariesiems reikia augančių atlyginimų ir ekonomikos“, – aiškino R. Dargis.
LPK prezidentas užsiminė ir apie poreikį didinti valstybės valdymo efektyvumą. R. Dargio manymu, prižiūrinčios institucijos turėtų keisti pasaulėžiūrą ir daugiau dėmesio skirti ne drausminimui, o pagalbai.
„Būtent tokie dalykai formuoja verslo aplinką – ypač pradedantiems ir smulkiesiems verslininkams, kurie neturi nei pakankamai kapitalo, nei savo rinkos. Jie tik pradeda tokius dalykus ir bijo nudegti bei būti nubausti, todėl renkasi lengvesnę išeitį – emigraciją“, – sakė R. Dargis.
Lietuvos ekonomikos rodikliai
• Skaičiuojama, kad per 5 metus šešėlinė rinka Lietuvoje padidėjo nuo 18 proc. iki 26 proc. BVP
• Darbo santykių lankstumas Lietuvoje vertinamas prasčiausiai Baltijos šalyse
• Elektros kaina pramonei Lietuvoje yra didžiausia visame regione
