Į pokalbį atskubėjusi Vyno klubo direktorė Rasa Starkus pasiguodžia, kad darbas veja darbą ir jau darosi sunku visur spėti. O kai jųdviejų su vyru Lietuvos someljė asociacijos prezidentu Arūnu Starkumi pasiteirauju, kaip ilsisi, pastarasis šypteli: „Nuo laimės ilsėtis nereikia!“
Įdomu stebėti, kaip darbo dieną pradeda Vyno klubas. Nešiojamos dėžės, tvarkomi prekystaliai, kaičiamas kavos aparatas, paskleidžiantis patalpoje gardų aromatą. Darbuotojai, regis, atsipalaidavę, ramiai rengiasi dienai. Jokio bėgiojimo, jokio streso. Net kai pro duris įžengia vadovė, nė vienas nesuskumba darbuotis uoliau.
„Mes čia jaučiamės kaip namie, – šypsodamasi paaiškina p. Rasa. – Ir darbuotojai, ir klientai taip jaučiasi.“
Kol laukiame jos vyro ir verslo partnerio viename asmenyje, apžiūrime Vyno klubą, kuris naujose jaukiose patalpose įsikūręs nuo lapkričio: erdvi parduotuvė, kuri lengvai transformuojama į patalpą degustacijoms ir pristatymams, rūsyje – privačių vakarienių salė, prabangių vynų saugykla, antrame aukšte – administracija, trečiame – konferencijų ir mokymų salė. Vyno klubas specializuojasi brangių, senų ir retų vynų segmente, rengia įvairius mokymus, susijusius su vynais, rengia degustacijas.
„Aplink šitą pastatą vaikščiojau septynerius metus, – prisipažįsta p. Rasa. – Bet tik po krizės pavyko rasti investuotoją ir įgyvendinti sumanymą. Iki tol tiesiog dirbome tomis sąlygomis, kuriomis galėjome.“
Spragų pildymas
Vyno klubas, „Vyno dienos“, Vyno žurnalas, Lietuvos someljė asociacija, Someljė mokykla... – daug kam girdėtos iniciatyvos, tačiau ne visiems žinoma, kad jų pradininkai – Vyno klubo savininkai. Verslininkai pripažįsta, kad idėjų ir iniciatyvų galima būtų vardyti gerokai daugiau, nes jų veikla nėra klasikinis projektas.
„Ne toks, kur pasirenki sritį, investuoji, užsidirbti ir žiūri, kiek pinigų sugrįžo, – sako p. Arūnas. – Visada žiūrime, ko rinkoje nėra, ir pildome spragas. Neturėjome jokių įrodymų, kad to reikia arba kad kas mokės už tai pinigus. Galiausiai tai tapo veiklos būdu, nes kas metai dveji pradėdavome naują iniciatyvą, o po kiek laiko ją kopijuodavo kiti.“
Jis priduria, kad Vyno klubo sėkmės faktorius yra nuolatinis naujų idėjų generavimas, o ne tikslas tapti kuo didesniems rinkoje: „Manau, mes galėtume būti sėkmingiausi su viena parduotuve, nes to mūsų segmentui visiškai užtenka. Esame nusprendę mažinti parduotuvių skaičių, kad kiltų aptarnavimo kokybė. Nesinori išplisti plačiai ir sekliai, todėl atsiradome šiame pastate, kuris galėtų tapti vyno centru. Mums tik parduotuvės yra mažai.“
Jam antrina ir p. Rasa. Ji pabrėžia, kad į Vyno klubą ne visuomet užsukama vyno: „Žmonėms patinka užeiti pabendrauti, išgerti kavos, surengti „komandos lipdymą“, net ir be vyno, pasikalbėti apie investicijas. Savo renginius susiejame su kinu, muzika. Mes ir savo klientų nevadiname taip, jie yra mūsų kolegos.“
Konkurentų maža
Kai klientai – kolegos, konkurentai, pasirodo, – taip pat. Vyno klubo savininkai pasakoja, kad rinkoje susiklosčiusi netipiška situacija, paremta ne tiesiogine konkurencija, o bendradarbiavimu. Pasak p. Rasos, tik dėl šios priežasties rinka sugebėjo išaugti vaikiškas kelnytes.
„Lietuvoje yra draugiškiausia konkurencija, kokią tik esu matęs, – sako p. Arūnas. – Konkurentai mokosi mūsų Someljė mokykloje, kartu kiekvieną savaitę praleidžiame penkias valandas, nuolat bendraujame. Dalyvaujame tuose pačiuose projektuose, turime tą patį interesą. Kiekvienam konkurentui, kuriuos mes vadiname kolegomis, galime paskambinti ir paklausti: „Kodėl taip padarei?“ Ir jis neatrėš, kad tai ne mano reikalas. Mums nereikia bylų, užtenka pokalbio, kai kiti kaunasi iki mirties.“
Verslininkų nuomone, dėl šios priežasties rinkoje itin sunku įsitvirtinti užsienio kompanijoms, kurios nežino ar nenori žinoti vietinio žaidimo taisyklių.
„Juk mokymai, kuriuose dalyvauja konkurentai, vyksta čia, Vyno klube. Todėl jie mato, kokius produktus atsivežame, kaip pasipuošiame, kokios mūsų akcijos ir pan. Kartais pamato net anksčiau negu klientai, tai lyg ir turėtų būti labai baisu, – juokiasi p. Arūnas. – Bet mes jau įpratome, kad reikia bėgti truputėlį priekyje.“
Anot p. Rasos, vyno rinkoje klientas negali būti lojalus vienam – jis eina į visas parduotuves ir tai drausti būtų kvaila.
Gyvename stereotipais
Bet ne viskas taip rožėmis klota, pripažįsta iniciatyvūs verslininkai, o p. Rasa pabrėžia, kad gyvenime viską reikia užsidirbti pačiam. Šiandien visi alkoholinių gėrimų pardavėjai visame pasaulyje susiduria su griežtais apribojimais. Vyno klubo savininkai tvirtina suprantantys apribojimų svarbą ir susiklosčiusią padėtį, tačiau kartais įstatymų leidėjai ir prievaizdai stokoja supratingumo.
„Lietuvoje įstatymai parašyti taip, kad juos visi skirtingai interpretuoja. Tai blogai, – sako p. Rasa. – Tačiau darydami bet kokį veiksmą, sugalvodami idėją šventai tikime, kad darome pozityvų darbą. Anksčiau daugiau piktindavomės apribojimais, dabar su tuo susitaikėme.“
Verslininkei apmaudu, kad dėl to Lietuvos įmonės praranda dalį klientų, nes jie įsigyja produktų užsienyje, kur, pavyzdžiui, nėra draudžiama interneto prekyba alkoholiniais gėrimais. Anot p. Arūno, viskas priklauso nuo išsilavinimo, o lietuviai vis dar turi jiems neigiamą įtaką darančių stereotipų.
„Mes jaučiame kaltę, kad esame alkoholikų, savižudžių tauta. Žodžiu, jeigu esi verslininkas, esi kaltas dėl šešėlinės ekonomikos, jei parduodi vyną – girdai tautą“, – vardija jis ir tikisi, kad per 40–50 metų pasikeitus kartoms keisis ir pasaulėžiūra.
Pradžia – Prancūzijoje
Patys Starkai vyną atrado jau seniai: p. Arūnas yra „Wine & Spirit Education Trust“ diplomantas, planuoja mokslus tęsti ir toliau, mat pastebėjo kuo daugiau išmanantis, tuo daugiau suprantantis, kiek daug dar liko sužinoti. Jo žmonos veikla dar prieš devynerius metus įkuriant Vyno klubą taip pat buvo susijusi su vynais.
„Su Arūnu atostogauti išvažiavome į Prancūziją, mokyklą „Côte de vin de Bordeux“, ir supratome, ką turime daryti. Nusprendėme mokytis norėdami atsakyti į elementarius klausimus, o ne kurti savo teorijas“, – prisimena ji.
Tuomet verslininkai sumanė Lietuvoje rengti mokymus ir degustacijas, tačiau susidūrė su problema: tais laikais šalyje nebuvo įprasta už jas mokėti. Klientai buvo vaišinami nemokamai viliantis, kad vėliau įsigis patikusį produktą. Anot p. Arūno, taip kurti verslo neįmanoma.
„Tais laikais, kai susikūrėme, visa Lietuva mėgo ispanišką vyną, – sako p. Rasa. – Kalbant apie Italiją – žmonės jau raukydavosi, o Prancūzija buvo per brangi. Nutarėme, kad reikia vežti tą vyną, kuris atspindi konkrečią šalį ir regioną.“
Ją papildo p. Arūnas sakydamas, kad vyno pasaulyje vyrauja aiški vertybė, jog nėra vieno geriausio vyno, o vyno mėgėjai ieško dar nepažintų skonių.
„Mes dar neišsėmėme pasaulio“, – įsitikinęs p. Arūnas.
Pliusai ir minusai
Su Starkais kalbėtis paprasta: kai vienas pritrūksta žodžių minčiai išreikšti, kitas iškart baigia jo sakinį, papildo savo mintimis. Abu racionaliai svarsto, kad šeiminis verslas turi pranašumų ir trūkumų: nors atsakomybė ir rizika didesnė, šeima visuomet lieka šeima.
„Tikras verslininkas, turintis savo verslą, nesiilsi. Mums lengviau, mes visada kartu: pešamės ir ginčijamės, viską kartu“, – juokiasi p. Rasa, o ją iškart papildo vyras, sakydamas, kad svarbiausia, jog nepriekaištauja vienas kitam, mat abu puikiai žino, ką reiškia plušėti iki išnaktų.
„Bet atsakomybė yra didesnė, nes šeimos versle viską sudedi į vieną krepšį – tai savotiškai rizikingiau. Dabar mes tiesiog negalime pralaimėti“, – tvirtina p. Arūnas.
CV
Arūnas Starkus
1994 m. studijavo VU Ekonomikos fakultete
2001 m. VU apsigynė socialinių mokslų (vadyba ir administravimas) daktaro disertaciją
1991 m. su partneriais ir Lietuvos laisvosios rinkos institutu įsteigė KŪB „Libra“ ir iki 1998 m. buvo jos direktorius
2003 m. R. Starkus įsteigė Vyno klubą
2005 m. pradėjo leisti ir redaguoti Vyno žurnalą
2005 m. dalyvavo steigiant Lietuvos someljė asociaciją, 2007 m. išrinktas jos prezidentu
Nuo 2006 m. dėsto LSA Someljė mokykloje
Tarptautinės someljė asociacijos edukacinio komiteto narys. „Wine & Spirit Education Trust“ diplomantas. Tarptautinės apie vyną ir stipriuosius gėrimus rašančių žurnalistų ir autorių federacijos narys
Rasa Starkus
1989–1995 m. VU baigė anglų filologijos specialybę
1999–2000 m. VU TVM gavo ekonomikos diplomą
Nuo 2007 m. siekia „Wines and Spirits Trust“ diplomo Didžiojoje Britanijoje
1995–2002 m. dirbo AB SEB banko protokolo vadove
Nuo 2002 m. – Vyno klubo direktorė, bendraturtė
Lietuvos someljė asociacijos steigėja ir valdybos narė, Someljė mokyklos dėstytoja, Tarptautinės apie vyną ir stipriuosius gėrimus rašančių žurnalistų ir autorių federacijos narė; rašo apie vyno, maisto, knygos ir kino kultūrą Lietuvoje ir užsienyje.
E. Povilaitytė
