Tai, kas vyksta Volstrite, primena ,,Aferos“, ,,Itališko apiplėšimo“ ir ,,Oušeno vienuoliktuko“ stiliaus detektyvinį siužetą.
Yra tik vienas skirtumas: klasikiniame apiplėšime vagišių būrelis vagia turčių – magnatų, stambių bankininkų ar kompanijų savininkų – pinigus, o Volstrite jie keičiasi vaidmenimis, „MarketWatch“ analitikus cituoja k2kapital.
Pavyzdys – didžioji afera su obligacijomis. Ji daroma dabar, visiems matant, bet mažai kam įtariant ką nors negera.
Pelnas užtemdo protą
Didelės korporacijos pasidavė visuotinei manijai ir leidžia obligacijas siekdamos pritraukti milijardus dolerių iš paprastų investuotojų, mokėdamos jiems varganas palūkanas.
Tie, kurie investuoja savo pinigus į obligacijas, taip trokšta pelno, kad sutinka beveik su visomis siūlomomis sąlygomis. Štai spalio pabaigoje ,,Wal-Mart Stores Inc.“ (NYSE:WMT) išleido obligacijų už 5 mlrd. dolerių. Vidutinė jų palūkanų norma – 2,9 proc. Į vertybinių popierių portfelį įeina obligacijos, kurių galiojimo trukmė – 30 metų, o pelningumas – 5 proc., ir trumpos galiojimo trukmės vertybiniai popieriai, kurių pelningumas artimas nuliui.
,,Goldman Sachs Group Inc.“ (NYSE:GS) išleido obligacijų, kurių galiojimo trukmė – 50 metų, o bendra vertė – 1,3 mlrd. dolerių (palūkanų norma – tik 6,125 proc.).
Tai dar ne visas sąrašas. Tarp kitų institucijų, kurios jau pritraukė ar ketina pritraukti artimiausiu metu didelį kapitalą, yra ,,Bank of America Corp.“ (NYSE:BAC), ,,Coca-Cola Co. (NYSE:KO), ,,Johnson & Johnson“ (NYSE:JNJ), ,,J.P.Morgan Chase & Co.“ (NYSE:JPM), ,,Morgan Stanley (NYSE:MS) ir ,,Pepsi Co Inc. (NYSE::PEP)
Jei investavote pinigus į savitarpio fondą, kurio portfelis apima obligacijas, tarp jų ir korporacinio sektoriaus, greičiausiai dalis jūsų pinigų buvo įdėta jiems pirkti. Na ką gi, sėkmės.
Mes jau žinome, kad skolos raštelius pirkti nepaprastai rizikinga. Jeigu infliacija pradės augti, šie popieriai praloš. Jų vertė kris, o obligacijų kuponai neteks vertės.
Jungtinių Valstijų federalinio rezervo vadovas visus užtikrino, kad vienaip ar kitaip privers infliaciją didėti.
Tačiau apie kai ką nutylima – didžioji afera su obligacijomis yra puikus pretekstas nemokėti mokesčių.
Kompanijos sutaupo
Korporacinė Amerika naudoja obligacijas, kad perkeltų savo daugiamilijoninę mokesčių naštą ant investuotojų pečių. Didžiąją mokesčių dalį už juos mokate jūs, o jiems lieka tik maža dalis.
Jūs klausiate, kaip tai vyksta.
Išmokamos šių obligacijų palūkanos neapmokestinamos. Tokiu būdu kompanija sutaupo 35 proc. nuo savo maržos mokesčio normos.
O investuotojai moka mokesčius nuo išmokų, gautų pagal obligacijų kuponus. Šių mokesčių norma ne tokia žema, kokia taikoma mokamiems dividendams ar pelnui. Kuponai apmokestinami įprastu pajamų mokesčiu.
Tokiu būdu paskutinis obligacijų išplatinimas padės ,,Wal-Mart“ sumažinti apmokestintinas pajamas 144 mln. dolerių per metus. Esant 35 proc. mokesčio normai, bus sutaupyta 50 mln. dolerių. O obligacijų turėtojai turi mokėti daugiau mokesčių.
Situacija su ,,Goldman Sachs“ yra tokia: palūkanų išmokos už neseniai išleistas obligacijas, kurių galiojimo trukmė – 50 metų, sudarys 80 mln. dolerių per metus, tad JAV gerbiamas ,,kraujasiurbys“ sutaupo 28 mln. dolerių per metus.
Už juos iš dalies sumoka seni jūsų tėvai, kurių pensinės lėšos sudėtos į obligacijas. Kitą dalį atneša mokesčių mokėtojai.
Dviguba vagystė
Tuo plėšikavimas nesibaigia.
Kompanijos gali perkelti Amerikos investuotojų lėšas už šalies ribų, pradėti pigią gamybą ir samdyti pigią darbo jėgą. Tai ne tik nepadeda plėtoti JAV darbo rinkos, bet net jai kenkia.
Ir dar – kompanijos taip pat nemoka pelno mokesčio į Amerikos iždą, nes užsienyje gauna dideles mokesčių lengvatas.
Tokiu būdu mes stebime dvigubą vagystę: pirma, sumažėja mokesčiai dėl palūkanų išmokėjimo, antra, JAV iždas netenka mokesčių įplaukų nuo kapitalo, iškeliavusio svetur.
O štai ir paskutinė neteisybė: pagal galiojančius įstatymus investuotojams, įskaitant, aišku, ir aukščiausią vadovybę, kurios kišenės dažniausiai būna prikimštos akcijų ir opcionų, pelno mokesčio norma yra tik 15 proc. (Kai kurie siūlo padidinti ją iki 20 proc., bet kol kas ji nepadidinta.)
Įsivaizduokite išėjusią į pensiją našlę, kurios pensinės lėšos įdėtos į obligacijas ir kurios apmokestinamos pajamos per metus sudaro, tarkime, 40 000 dolerių. Ši moteris sumokės valstybei 25 proc. federalinį mokestį nuo varganų pajamų, gaunamų už tokių kompanijų, kaip ,,Goldman Sachs“, obligacijas.
O ,,Goldman Sachs“ generalinis direktorius Lloydas Goldmanas sumokės viso labo tik 15 proc. nuo savo daugiamilijoninių pajamų, gaunamų už akcijas.
Tai yra įteisinta bankų suktybė, ir tegul kas nors pasako, kad taip nėra.
FAKTAI: Dviguba afera
Anot Majamio universiteto teisės profesoriaus George Mundstock'o, dvigubos aferos, susijusios su JAV korporacijomis, mastai milžiniški.
,,Jeigu pritraukiate didelę pinigų sumą ir turite daug filialų užsienyje, ten gautas pelnas neapmokestinamas, nepaisant to, kad jums leidžiama išskaityti iš mokesčio sumos palūkanų išmokų sumą, – sako jis. – Galiojančios atleidimo nuo mokesčių mokėjimo taisyklės neleistinai ,,dosnios “.
Yra ir kitų teisėtų būdų išsisukti nuo mokesčių mokėjimo. Pavyzdžiui, kompanijos už pritrauktąsias lėšas gali išpirkti savo akcijas. Šie veiksmai taip pat yra neapmokestintini ir jie pakelia apyvartoje esančių akcijų vertę, kartu vienai akcijai tenkantį pelną ir akcininkų pajamas.
Tai gera naujiena investuotojams, įskaitant, aišku, ir aukščiausiąją vadovybę, kurios kišenės dažniausiai būna prikimštos akcijų ir opcionų.
