Žaliosios energetikos link Vokietija žengia devynmyliais žingsniais, tačiau netolygūs perėjimo prie atsinaujinančios energetikos tempai kelia vis daugiau problemų ir politikams, ir vartotojams.
Vokietijos kelyje atsinaujinančios energetikos link pasitaikė (ne)numatytų kliūčių. Vienos jų susijusios su pernelyg dideliais perėjimo prie žaliųjų technologijų tempais, kitos jų buvo žinomos iš anksto, tačiau nesulaukė pakankamai dėmesio.
Nepastovumo pavojus
Atsinaujinančių energetikos šaltinių srityje Vokietija pažengė bene daugiausia iš visų pasaulio valstybių, tačiau dabar priversta susimokėti šio spartaus progreso kainą. Vos prieš kelias savaites šalyje esančios 23 tūkst. vėjo jėgainių ir milijonai įrengtų saulės kolektorių pagamino iki šiol neregėtą 31 gigavato elektros energijos kiekį.
Vis dėlto pigios, švarios ir atsinaujinančios energijos entuziastai Vokietijoje (sąmoningai ar ne) neįvertino fakto, kad vėjo greitis ir saulės šviesa nuolat kinta. Pristatydami savo projektus jie nuolat pabrėžia vėjo jėgainių parko efektyvumą ir jų galimybes, tačiau nutyli, kad realus jėgainių pajėgumas gali svyruoti nuo 0 iki 100 proc. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje realus vėjo jėgainių pajėgumas siekia 25 proc., Vokietijoje – 17 proc.
Kuo labiau šalis priklausoma nuo atsinaujinančių energijos šaltinių, tuo dažniau jai teks susidurti su tokiomis techninėmis problemomis. Pirmiausia dėl gamtinių jėgų nepastovumo tampa sudėtinga išlaikyti nuolatinį energijos tiekimą į elektros tinklą, o norint atkurti pusiausvyrą reikia pasitelkti tradicines elektrines. Be to, šiam papildomam pajėgumui išlaikyti reikia, kad iškastinio kuro elektrinės didžiąją laiko dalį veiktų neveiksmingai ir brangiai.
Taigi Vokietijoje, kurios valdžia nusprendė agresyviai įgyvendinti perėjimą prie žaliosios energetikos, kaip to reikia laikantis Europos Sąjungos iškeltų tikslų, susiduria su rimta elektros tinklo pusiausvyros problema. Belgijoje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ energetikos ekspertas Georgas Zachmannas „Ekonomika.lt“ teigė, kad pradėjus uždaryti senąsias elektrines šalies gali laukti rimti nemalonumai.
„Perėjimo prie atsinaujinančios energetikos pradžioje tai nebus didelė problema, nes vis dar veikia senosios elektrinės, kurios galėtų padengti išaugusį elektros poreikį. Vis dėlto laikui bėgant dalis šių elektrinių nebebus tinkamos naudoti“, – sako analitikas.
Anot jo, daugumoje Europos valstybių tai nėra rimta problema, nes dėl ekonominės krizės elektros vartojama mažiau. „Vokietijoje krizės poveikis nebuvo toks stiprus, o politinis sprendimas atsisakyti branduolinės energetikos pašalins daug elektros generavimo pajėgumų šalyje“, – problemos priežastis vardijo G. Zachmannas.
Naujos eros pranašas
Neseniai Vokietijos energetikos kontrolieriai paskelbė, kad tam tikros elektrinės turi išlikti prisijungusios prie elektros tinklo tuo metu, kai nėra vėjo ar nešviečia saulė. Šalies įstatymai nurodo, kad prioritetas elektros grandyje turi būti teikiamas atsinaujinančiai energijai. Tradicinių elektrinių savininkai priversti vykdyti savo veiklą nuostolingai, kai kurie iš jų net grasina apskritai užsidaryti.
„Anksčiau elektros rinkoje elektrinės galėjo pačios nuspręsti, kada veikti, o kada išsijungti, tačiau dabar tinklo operatoriai ar kontrolieriai teikia jiems šiuos nurodymus, – sako G. Zachmannas. – Šis fenomenas vienas iš naujos eros pranašų.“
Daugėja šalių, kuriose įvedami vadinamieji pajėgumo mechanizmai – mokėjimai neveikiančioms elektrinėms. Vokietijoje šiuo metu vyksta diskusijos, ar šie mechanizmai reikalingi. „Bruegel“ analitiko teigimu, kol šis sprendimas nėra priimtas, norintieji statyti elektrines, pavyzdžiui, netoli sienos su Prancūzija, verčiau pasirinks ją, nes ten veikia pajėgumo mechanizmas, o pagaminta elektra vis viena atsidurs Vokietijos rinkoje.
Kainų paradoksai
Iš žaliosios energetikos šalininkų nuolat girdime, kad padidinus atsinaujinančios energijos šaltinių pajėgumą vartotojai galėtų tikėtis mažesnių sąskaitų už elektrą. Vis dėlto Vokietijoje energetinio persiorientavimo proceso sąnaudas reguliuojantis Atsinaujinančios energetikos aktas (EEG) atskleidžia savotišką paradoksą.
Skatindama šią energetinę transformaciją Vokietijos valdžia negailėjo finansinės paramos žaliosios energetikos entuziastams. Subsidijavimo taisyklės yra gana paprastos. Saulės baterijų, vėjo jėgainių parkų ir biodujų jėgainių operatoriai gauna garantuotą ir fiksuotą užmokestį už pagamintą elektrą. Energetikos kompanijos privalo pirkti šią energiją, tačiau už ją mokėti didesnę nei rinkos kainą. Galiausiai šį kainų skirtumą padengia vartotojai apmokėdami elektros sąskaitas.
Vis dėlto problema yra ta, kad šis aktas paskatino ne laipsnišką, o itin greitą perėjimą prie žaliosios energetikos, dėl to elektros kaina vartotojams išaugo sparčiau nei tikėtasi. Šiuo metu vidutinis Vokietijos vartotojas už šias subsidijas moka 144 eurus (496 litus) per metus ir prognozuojama, kad kitais metais kaina šoktels iki 200 eurų (690 litų).
„Paradoksas tampa dar keistesnis, jei pamatysime, kad kai kurių vartotojų (suvartojančių didžiąją dalį elektros) šis įstatymas neįtraukia, – stebėjosi G. Zachmannas. – Taigi smulkieji vartotojai Vokietijoje turi sumokėti už visą atsinaujinančių energijos šaltinių sistemos įdiegimą.“
Vokietijos federalinių tinklų agentūra apskaičiavo, kad didžiausi šalies elektros vartotojai sunaudoja 18 proc. visos šalyje suvartojamos elektros, tačiau sumoka vos 0,3 proc. visų pagal EEG surenkamų pajamų.
„Bruegel“ analitiko nuomone, skiriant neturtingų namų ūkių pinigus turtingoms kompanijoms ir valstybėms kaimynėms, Vokietijoje didėja rizika, kad kils nenumatytų elektros paskirstymo pasekmių.
„Galiausiai didesnis pajėgumas smarkiai sumažina didmeninę elektros kainą ir iš to daugiausia naudos gauna užsienio valstybės bei stambieji vartotojai“, – aiškino G. Zachmannas.
FAKTAI: Atsinaujinantys energijos šaltiniai
Praėjusiais metais Vokietijos vėjo turbinų elektros gamybos pajėgumas siekė 29 gigavatus, arba ketvirtadalį šalies vidutinio elektros poreikio
Dėl neefektyvaus vėjo turbinų veikimo realus vidutinis jų gamybos pajėgumas siekė 5 gigavatus
Šiuo metu Vokietijoje veikia 23 tūkst. vėjo turbinų
Iki 2020 m. Vokietija siekia, kad atsinaujinantys energijos šaltiniai sudarytų 35 proc. šalyje suvartojamos energijos
Straipsnis publikuotas savaitraštyje „Ekonomika.lt“ (nr.36 (98), spalio 1-7 d.), rubrikoje „Užsienyje“.
Mindaugas Samkus
