„Kai kurios šalys, net ir draugiškos, kai kuriais atvejais pasiekia astronominį kainų lygį“, – laikraščiui „Neue Osnabruecker Zeitung“ pareiškė Robertas Habeckas.
„Natūralu, kad dėl to kyla problemų, apie kurias turime kalbėtis“, – pažymėjo jis.
Rusijos invazija į Ukrainą Vokietijoje sukėlė rimtą energetikos krizę, nes didžiausia Europos ekonomika buvo itin priklausoma nuo rusiškų energijos išteklių ir iš Maskvos gaudavo apie 55 proc. į šalį tiekiamų dujų.
Nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija laipsniškai mažino tiekimą ir Berlynas mano, jog Kremlius taip keršija Vokietijai už paramą Kyjivui.
Siekdamas išvengti dujų deficito, Berlynas investuoja į brangesnes suskystintas gamtines dujas (SGD).
Taigi Vokietija ir kitos Europos šalys atsisuko į Jungtines Valstijas, kurios dabar parūpina 45 proc. Europos SGD importo, nors dar 2021 metais ši dalis siekė tik 28 procentus.
„Jungtinės Valstijos atsisuko į mus, kai smarkiai pakilo naftos kainos, ir dėl to buvo panaudotos nacionalinės naftos atsargos – taip pat ir Europoje, – pareiškė R. Habeckas. – Manau, toks solidarumas būtų naudingas ir siekiant sumažinti dujų kainas.“
Vokietijos ekonomikos ministras taip pat paragino Europos Sąjungą (ES) koordinuoti dujų pirkimą ir taip prisidėti prie pastangų paskatinti kainų smukimą.
Blokas turėtų „sutelkti savo įtaką rinkoje ir pasirūpinti, kad, ES valstybėms narėms perkant dujas, būtų elgiamasi išmaniai ir sinchronizuotai, kad atskiros ES šalys nekonkuruotų tarpusavyje dėl to, kas pasiūlys didesnę kainą, ir neskatintų pasaulinių rinkos kainų kilimo“, – pažymėjo jis.