Visuomenės nuomonės apklausomis vis dažniau naudojamasi norint argumentuoti sprendimus ar pagrįsti problemas. Tačiau specialistai pastebi, kad siekis manipuliuoti visuomenės nuomone vis dar nesvetimas.
Viešojoje erdvėje dažnai galima pamatyti įvairios problematikos, grindžiamos visuomenės nuomonės apklausomis. Tačiau ne visuomet apklausos rezultatai ir daromos išvados sutampa: pasitaiko sutirštintų spalvų ir hiperbolizuotų išvadų. Antai praėjusią savaitę populiarus portalas skelbė, kad apie emigraciją galvoja daugiau nei 35 proc. respondentų. Ir nors realiai planuojančiųjų emigruoti buvo vos 6 proc., visų nuomones tyrėjai suplakė į vieną katilą.
Anot visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio, nepriklausomai nuo apklausos rezultatų, jos atlikėjai neturėtų respondentams krauti lagaminų į emigraciją.
„Apibrėžimas „emigracija“ nėra tikslus, nes žmogus jį supranta kitaip nei Statistikos departamentas, emigrantais laikantys bent pusmetį dirbančius užsienyje. Žmogui tai asocijuojasi su lagaminais, parduotu turtu ir bilietu į Ameriką, – sako V. Gaidys. – Ne visai tiksli apklausų ar tyrimų informacija visuomenei pateikiama dėl kelių priežasčių: nepatyrimo, gerų ketinimų ar net specialiai.
Atrodo, kad klausimą suformuluoti lengva, bet net ir to reikia mokytis. O kitas gal nori labai nuoširdžiai savo pažiūras apginti.“
„Vilmorus“ direktorius tvirtina, kad nors netikslumų viešai skelbiamuose duomenyse ar išvadose pasitaiko, tai dar netapo tendencija.
Be pigių skandalų
„Vis dėlto didžiausia problema išlieka mažiausios kainos principas, taikomas konkursuose. Juose gali dalyvauti kiekvienas praeivis. Tai nėra gerai, nes pasitaiko absurdiškų dalykų“, – teigia V. Gaidys.
Viešųjų ryšių konsultantas Liutauras Ulevičius sako, kad mažiausios kainos kriterijus – viešojo sektoriaus problema, užprogramuota Viešųjų pirkimų įstatyme. Todėl kartais už tą patį daiktą tenka mokėti dukart. Anot jo, tendencingą apklausų rezultatų visuomenei pristatymą lemia dvi priežastys: jų rengėjai yra neprofesionalūs arba tai daroma tyčia.
„Taip galima siekti didesnio dėmesio, – aiškina komunikacijos specialistas. – Pastaraisiais metais jaučiamas apklausų bumas, todėl nestebina ir didėjantis netikslumų skaičius.“
Verslininkams, nusprendusiems viešųjų ryšių tikslais panaudoti visuomenės apklausas, L. Ulevičius pataria nepasiduoti pagundai organizuoti pigų skandalą ir pasikliauti profesionaliais apklausų atlikėjais.
„Geriausia vadovautis jų rekomendacijomis, formuluoti klausimus kiek įmanoma neutraliai, o tyrimo rezultatus pateikti ekspertų vertinimui, – vardija jis ir sutinka, kad kartais apklausos rezultatai gali nustebinti. – Jei tyrimas atliekamas objektyviai, atsakymų užsakyti mes negalime.“
