Finansų ministrė Gintarė Skaistė NT mokestį siūlo įvesti jau kitais metais. Anot jos, mokestis bus simbolinis, sieks 10–12 eurų per metus, o surenkami pinigai atitektų savivaldybėms infrastruktūrai gerinti.
Pernai, visuotinį NT mokestį įvesti siūlė ir Lietuvos bankas. Jis taip pat siūlė, kad pradinis mokesčio tarifas prasidėtų nuo 0,1 proc. turto vertės ir didėtų, jei būtų valdomas didelės vertės ar prabangus NT.
Šiuo metu NT mokestis taikomas tik tai turto vertei, kuri viršija 150 tūkst. eurų.
Mokestis rinkai poveikio nedarys
Žinomas verslininkas ir bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis priminė, kad apie visuotinį NT mokestį jau kalbama apie 5 metus.
„Tačiau politikams sunku įvesti šį mokestį, nes jis paliestų 90 proc. šalies gyventojų ir ne visi būtų patenkinti. Tad politikai, kurie galvoja apie savo karjerą ir ateitį, įvesti NT mokesčio nesiryžta.
Vis tik NT mokestis yra neišvengiamas, tik laiko klausimas, kada atsiras politikai, kurie nebijos priimti tam reikalingų sprendimų“, – įsitikinęs įmonės vadovas.
A. Avulio nuomone, naujas mokestis dalys minimalią įtaką būsto pirkėjams.
„Juk kalbama, kad NT mokestis bus diferencijuotas, jis bus nedidelis. Tačiau jį mokančiųjų bus daug, todėl valstybės biudžetas surinks nemažai pajamų. Daugiau mokės tik brangaus ir prabangaus būsto savininkai, manau, toks požiūris yra teisingas ir sąžiningas“, – sakė A. Avulis.
NT mokesčiui nepritaria
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas įspėjo, kad NT mokesčio administravimas gali kainuoti daugiau, nei bus iš jo surenkama pinigų.
„Tad klausimas, ar šis mokestis apsimoka pačiai valstybei. Juk ne tik plauks pinigai iš šio mokesčio, dar reikės samdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai darbuotojus, kurie šį mokestį administruos. Todėl nesu tikras, ar šis mokestis valstybei atneš naudos.
Jeigu norima padidinti biudžetą, užtenka kelti du mokesčius PVM ir akcizus, šie mokesčiai atneša daugiau nei pusę visų mokestinių valstybės pajamų. Tad reikėtų kelti pagrindinius mokesčius arba gerinti mokesčių administravimą, t. y .kovoti su šešėliu. Šiais būdais pavyktų daugiau pinigų į biudžetą surinkti, – svarstė ekonomistas.
Pasak A. Izgorodino, nors NT mokesčio pajamas norima skirti savivaldybėms, tačiau surinktų pinigų neužteks brangiems dalykams, pavyzdžiui, kelių asfaltavimui.
Anot ekonomisto, naujas NT mokestis nepakeis ir pirkėjų noro pirkti NT.
„Mokestis nebent koreguos prabangaus būsto pirkimus, tačiau tokio būsto rinka nėra didelė. Pagrindinis veiksnys, kuris skatina arba neskatina žmones pirkti NT, yra ne mokesčiai, bet gyventojų finansinė padėtis ir lūkesčiai, taip pat bankų politika ir jų noras skolinti. NT rinka atvėstų, jeigu centriniai bankai padidintų bazines palūkanų normas. Tada pabrangtų skolinimas ir vartotojai gali nebenorėti imti paskolas.
Tačiau NT mokestis jokios įtakos rinkai nedarys. Sumokėti kelias dešimtis ar kelis šimtus eurų per mėnesį galės tiek daugiau, tiek mažiau pasiturintys gyventojai“, – sakė ekonomistas.
Miestuose mokestis didesnis, o regionuose – mažesnis
Portalas tv3.lt Registrų centro tinklapyje patikrino vidutinių būstų, esančių Vilniuje, Palangoje ir Visagine mokestinę vertę ir suskaičiavo, kokio dydžio mokestį mokėtų jų savininkai, jeigu už juos reikėtų mokėti 0,1 proc. mokestį nuo jų vertės.
Mokestinė būsto vertė t. y. vertė nuo kurios skaičiuojami NT mokesčiai. Mokestinė vertė ir būsto pardavimo kaina skiriasi, ši paprastai būna didesnė ir ją lemia rinkos pasiūla ir paklausa.
Pavyzdžiui, 2 kambarių, 40 kvadratinių metrų ploto buto Vilniuje, Naujamiestyje mokestinė vertė siekia 63,3 tūkst. eurų, 0,1 proc. nuo šios sumos siekia 63,3 euro. Tokio dydžio mokestį kasmet sumokėtų šio buto savininkas.
Panašaus buto esančio Palangoje mokestinė vertė siekia 25,7 tūkst. eurų, tad jo NT mokestis būtų 25,7 euro. O Visagino mieste mokestis būtų dar mažesnis. Čia vieno būto mokestinė vertė siekia 6870 eurų, tad jo NT mokestis – 6,87 eurai.
Kaip apskaičiuojama NT mokestinė vertė?
Turto registrų tvarkymo tarnybos Turto vertinimo valstybės reikmės skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė teigė, kad Registrų centras kiekvienais metais, atlikdamas visos šalies NT masinį vertinimą, perskaičiuoja žemės sklypų ir statinių vidutines rinkos vertes.
Masinio vertinimo metodika leidžia per santykinai trumpą laiką, vienodais principais ir nedideliais kaštais įvertinti didelį nekilnojamojo turto objektų kiekį“, – pažymėjo specialistė.
Anot jos, vertinant NT masiniu būdu yra vadovaujamasi tais pačiais kriterijais ir teisės aktais kaip ir individualiame NT vertinime, t. y. turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Europos ir Tarptautiniais vertinimo standartais.
„Abiejuose vertinimo būduose yra naudojami tie patys pagrindiniai trys vertinimo metodai (lyginamasis, pajamų ir kaštų), vertė nustatoma konkrečiai vertinimo datai, atliekama rinkos ir duomenų analizės, vietos įvertinimas, reikšmingų kintamųjų nustatymas,.<...>, vertės nustatymas. Pagrindiniai vertinimo būdų skirtumai yra tokie, kad masinio vertinimo metu vertinami visi atitinkamos paskirties turto vienetai tam tikroje teritorijoje, kai individualaus vertinimo metu vertinamas atskiras turto objektas.
Masinio vertinimo metu dirba grupė specialistų taikydami standartizuotas procedūras, o individualaus vertinimo metu paprastai darbus atlieka vienas vertintojas. Masinio vertinimo metu parengiama bendra ataskaita, individualaus vertinimo metu parengiama ataskaita tik vertinamam objektui“, – komentavo L. Kanišauskienė.
