Šią savaitę Kauno ir Klaipėdos gyventojai įmonės „Viena sąskaita“ inicijuotuose seminaruose galėjo sužinoti, kaip sumažinti šilumos, vandens ir elektros sąnaudas, kaip pigiau ir patogiau atsiskaityti už komunalines paslaugas.
Gyventojų bendruomenių, seniūnijų ir daugiabučių bendrijų atstovams naudingus patarimus seminaruose „Kaip už komunalines paslaugas mokėti mažiau?“ dalijo AB „Kauno energija“, AB „Lesto“, AB „City Service“, UAB „Ekstara“ ir UAB „Viena sąskaita“ atstovai.
Už šilumos sąnaudas atsako patys gyventojai
Šilumos tiekėjai artėjančiam šildymo sezonui nieko džiuginančio nežada – kalbama, kad mokėjimai už šilumą gali būti didesni iki 30 proc. Birželio mėnesį brangiausiai šilumą su 9 proc. pridėtinės vertės mokesčiu tiekė „Litesko“, „Vilniaus energija“ ir „Kauno energija“.
Šiluma gyvenamuosiuose namuose yra naudojama trims tikslams – buto šildymui, vonios šildytuvui („gyvatukui“) ir vandens šildymui. „Šilumos tiekėjo pagrindinė prievolė – užtikrinti tam tikrų parametrų šilumos tiekimą iki namo sienos. Tai, kaip šiluma paskirstoma namo viduje – vartojama atsakingai ar patiriama šilumos nuostolių, turėtų būti pačių bendraturčių reikalas,“ – teigė „Kauno energijos“ Pardavimo ir vartotojų aptarnavimo departamento direktorius Rimas Perevičius.
Įvardytos šilumos tiekėjo veiklos ir atsakomybės ribos rodo, kad už šilumos sąnaudas bute tampa atsakingi patys gyventojai. Didžiausią patirtį daugiabučių namų ūkio priežiūroje turinčios bendrovės „City Service“ šilumos ūkio priežiūros tarnybos vadovas Alvydas Venckus sako, kad šilumos suvartojimą namų administratoriai mažina keliais būdais: modernizuoja šilumos punktų ir šildymo sistemas; tinkamai izoliuoja pastatų vidaus šildymo sistemų vamzdynus; atlieka darbus, mažinančius šilumos nuostolius bendrose patalpose (keičia arba sandarina rūsio ar laiptinių langus, duris ir pan.)
Pasak specialisto, visi šie veiksmai pastebimų rezultatų duoda tuo atveju, jei ir patys gyventojai rūpinasi šilumos taupymu – pagrindiniai šilumos nuostoliai patiriami būtent butuose. Kalbėdamas apie praktinius veiksmus, kuriuos kiekvienas gali atlikti savo bute, A. Venckus siūlo sprendimus:
Langams ir durims: užsandarinti, languose įstatyti papildomą stiklą ar skaidrią plėvelę; vėdinti patalpas trumpai, bet intensyviai; saulėtą dieną atitraukti užuolaidas ar žaliuzes, kad saulės spinduliai prišildytų būstą; naktį langus uždengti masyviomis užuolaidomis, neuždengiant jomis šildymo prietaisų nuleisti žaliuzes, kad vėsa nepatektų į kambarius;Šildymo prietaisams viduje: neužstatyti šildymo įrenginių baldais, dekoratyvinėmis sienelėmis ar užuolaidomis; reguliariai valyti dulkes nuo šildymo prietaisų; įrengti šilumą atspindinčius ekranus už radiatorių; sumažinti patalpų šildymą, kai viduje nėra žmonių (jei bute yra termostatinės galvutės);Bendrosioms patalpoms ir išorei: nerūkyti laiptinėse, nes vėdinant pastatas atšaldomas uždaryti laiptinės duris; užsandarinti laiptinių langus.
Racionalus elektros vartojimas – nauda ir tiekėjams
Paskaičiuota, kad vidutiniškai kiekvienas Lietuvos gyventojas suvartoja apie 200 kWh elektros energijos per mėnesį, t.y., 2400 kWh per metus. Pagal energijos kiekio BVP vienetui pagaminti rodiklį – energetinį intensyvumą – Lietuva dešimt metų išlieka 22 vietoje Europoje, kai per tą laiką brango visi ištekliai – šiluma, dujos ir elektra.
„Prieš 1,5 metų pakilus elektros kainai, energiją naudojame beveik taip pat, kaip esame įpratę, ir įpročių keisti nelabai norime,“ - seminarų metu svarstė Lietuvos elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus „Lesto“ Naujų produktų ir paslaugų skyriaus vadovas Mantas Vaskela. – Iš dalies tam įtakos turi šaltos mūsų žiemos ir šildymo įpročiai. Iš kitos pusės, tiek būstuose, tiek gamybos įmonėse šie procesai yra labai neefektyvūs, todėl tobulėti tikrai turime kur.“
Bendrovės „Lesto“ atliktas tyrimas parodė, kad 52 proc. apklaustųjų neišjungia naktį elektros prietaisų iš elektros lizdų, 45 proc. gyventojų vienu metu naudoja daug elektros ir buities prietaisų, o apie trečdalis – palieka be reikalo įjungtą šviesą. Neracionaliausiai naudojanti elektros energiją amžiaus grupė – jaunimas iki 35 metų, gyvenantys didmiesčiuose. Studentai dažniau nei kitų socialinių grupių atstovai mano, kad didelis įjungtų ir nenaudojamų prietaisų skaičius labiausiai lemia dideles elektros energijos sąnaudas.
Pasak M. Vaskelos, daugiausia elektros namuose sunaudoja šaldytuvas (21 proc. energijos), apšvietimo prietaisai (19 proc.) ir kompiuterinė įranga (11 proc.).
„Lesto“ skaičiavimais, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas išvengtų elektros nuostolių savo namuose, galėtų sumažinti sąskaitas iki 20 proc. be didesnių investicijų. Pagrindiniai patarimai, kurių reikėtų laikytis:
išjungti „pasyviuosius energijos rijikus“ (elektros prietaisus, paliktus budėjimo režimu);skalbti 30˚C vandenyje;dieną, kai nieko nėra namuose, išjungti elektrinį šildymą;plaunant ar skalbiant prikrauti pilną indaplovę ar skalbimo mašiną; maisto gaminimui naudoti greitpuodžius – išgaubtu dugnu puodai elektros sąnaudas padidina iki 2-3 kartų;naudoti efektyvius apšvietimo sprendimus – kaitines lemputes pasikeisti į taupančias energiją ar su judesio davikliais.
M. Vaskela teigia, jog bendrovė „Lesto“ taip pat suinteresuota, kad jos klientai taupytų elektrą: „Gyventojų energijos sąnaudos yra gana nedidelės, palyginus su verslo. Jeigu žmogus racionaliau vartotų elektrą ir ją taupytų, jis taptų labiau patenkintas, o klientų pasitenkinimo didinimas yra vienas iš strateginių „Lesto“ veiklos prioritetų.“
Vieną iš būdų, kaip pigiausiai atsiskaityti už elektrą, „Lesto“ bendrovė siūlo tiesioginio debeto paslaugą – galimybę visus metus mokėti fiksuotą iš anksto suderintą sumą ir taip sutaupyti lėšas komisiniams mokesčiams. Lėšas automatiškai nuskaitant nuo banko sąskaitos, gyventojas taip pat išvengtų skaitiklio rodmenų nurašinėjimo ar atsiskaitymo knygelės pildymo.
Metinė atsiskaitymų už komunalines paslaugas trukmė – 90 metų!
Ne mažesniu galvos skausmu nei dideli mokesčiai už šildymą, vandenį ar elektrą gyventojams tampa atsiskaitymo būdas už komunalines paslaugas. Kiekvieną mėnesį gyventojai gauna mažiausiai 5-6 sąskaitas už komunalines paslaugas, už kurias tenka sumokėti 4-5 įmokų mokesčius jų rinkėjams (bankams, paštams ir kt.).
Įmonės „Viena sąskaita“, užsiimančios periodinių namų ūkio sąskaitų tvarkymu, skaičiavimais, visi Klaipėdos miesto daugiabučių gyventojai komunalinių paslaugų įmokoms išleidžia virš 300 tūkst. litų per mėnesį arba virš 4 mln. litų per metus, Kauno – virš 600 tūkst. litų per mėnesį arba apie 7,5 mln. litų per metus.
Pabandęs įvertinti, kiek atsiskaitymas už komunalines paslaugas užima laiko, „Vienos sąskaitos“ generalinis direktorius Darius Kriukas apskaičiavo, kad jeigu kiekvienas gyventojas vienai sąskaitai paimti iš pašto dėžutes, perskaityti ją ir apmokėti skiria bent 5 minutes, visi klaipėdiečiai per metus tam iššvaisto 26 milijonus minučių arba beveik 50 metų, kauniečiai – virš 90 metų.
Licencijuota mokėjimų įstaiga „Viena sąskaita“ siūlo vietoj daugybės periodinių sąskaitų už komunalines ir kitas namų ūkio paslaugas gauti tik vieną dokumentą su vienu metu gauta visa informacija ir vienu įmokos mokesčiu.
„Jeigu taip nutiktų, kad visi Klaipėdos ir Kauno daugiabučių gyventojai pradėtų naudotis „Vienos sąskaitos“ paslauga, per metus pavyktų sutaupyti virš 3,5 mln. litų. Kadangi šios vasaros pabaigoje planuojame plėstis į Vilnių, ši suma taptų dar įspūdingesnė,“ – juokavo D. Kriukas.
