Tokia baimė dažnai pasireiškia, jeigu tenka vairuoti didžiausiuose šalies miestuose Vilniuje ar Kaune. Eismas čia – itin sudėtingas ir dinamiškas.
Dalis šalies vairuotojų važinėja tik mažesniuose miestuose ar miesteliuose. Tokie žmonės į didmiesčius užsuka retai, todėl nesunkiai pasimeta eisme ir pasiduoda baimei, taip keldami pavojų tiek sau, tiek kitiems.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ko vairuotojai bijo labiausiai.
Labiausiai bijo padaryti avariją
„Esu iš Tauragės. Didelis eismas, daug mašinų man yra didelė baimė, taip pat tokiu atveju kyla jausmas, kad padarysiu avariją“, – dalijosi Armandas.
„Realiai, labai menkai pažįstu Vilnių. Vairuoti nežinomame mieste yra daug sudėtingiau, nes nežinai pagrindinių gatvių ir nežinai, kaip vairuoja kiti eismo dalyviai, todėl kyla avarijos rizika“, – baiminosi Bernadeta.
„Važiuoti Vilniuj kažkoks kosmosas, man tiesiog baisu, kiek daug čia juostų. Pavyzdžiui „Pedagoginio“ ar „Gerosios Vilties“ žiedas turi daug įvažiavimų ir juostų, ne ten įvažiavęs nežinau,kur išvažiuoti. Eismas didelis, o dar ir į navigaciją nuolat žiūrėti reikia, kad kur nenugrybaučiau“, – pasakojo Tomas.
Baimę vairuoti sukelia pavojai
Psichologė Rima Česokienė teigia, kad baimė vairuoti, kaip ir bet kuri kita baimė, pirmiausia yra susidūrimas su nežinomybe. Tai – normali savisaugos reakcija į galimą pavojų.
Specialistė atskleidžia, kad tokio tipo baimes gali sukelti įvairiausios aplinkybės. Labiausiai paplitusi – galimų nelaimingų atsitikimų ir traumų baimė. Kone visi vairuotojai bijo patekti į eismo įvykį, dėl kurio gali susižaloti ir vairuotojas, ir kiti jame dalyvaujantys asmenys.
Be to, baimę gali sukelti ir prasti vairavimo įgūdžiai, neužtikrintumas kelyje ar neigiama patirtis, susijusi su vairavimu.
„Vairuodamas ir patekęs į automobilio avariją, žmogus galėjo patirti stiprų stresą arba patyrė fizinių ar emocinių traumų. Po trauminio įvykio kyla baimė prarasti situacijos kelyje kontrolę, dėl ko bijoma vairuoti didmiestyje“, – aiškino R. Česokienė.
Vairuotojo aplinka tam taip pat gali turėti įtakos. Jei joje nuolat pabrėžiami vairavimo pavojai ar pasireiškia tokio pat pobūdžio baimė – tai turi įtakos tiek žmogaus psichologinei būklei, tiek jo elgesiui. Specialistė pabrėžia ir baimę į nemalonų įvykį pakliūti dar kartą.
„Pavojingos situacijos kelyje gali sukelti žmogui baimę dėl galimybės, kad tokie įvykiai pasikartos. Tai sukelia nerimo vystymąsi ir atsisakymą vairuoti automobilį“, – papildė ji.
Baimė gali būti rimtesnės problemos pasekmė
Įprastai prieš pradėdami kelionę automobiliu vairuotojai susikaupia, įsivertina savo maršrutą, oro sąlygas ir dar daugybę kitų su būsima kelione susijusių veiksnių.
R. Česokienė teigia, kad kai kurie tai daro automatiškai ir smarkiai dėl to negalvoja. Tačiau, jei vairavimas kelia itin didelį nerimą bei įtampą, verta sunerimti ir dėl amaksofobijos atsiradimo.
„Amaksofobija yra įkyri baimė būti automobilyje, baimė vairuoti automobilį. Žmonės, kenčiantys nuo šio fobinio sutrikimo, bijo patekti į avariją ir patirti neigiamų jos pasekmių, tokių, kaip susižalojimas ar mirtis. Be to, jie gali jausti uždarų erdvių baimę“, – pasakojo psichologė.
Žmogus, kenčiantis nuo šios fobijos, patiria didžiulį nerimą vien tik pagalvodamas, kad jam teks sėstis prie vairo ir nuvažiuoti tam tikrą atstumą automobiliu.
R. Česokienė aiškino, kad vienas iš veiksmingiausių amaksofobijos gydymo būdų yra psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija. Šio proceso metu žmogus dirba su terapeutu, keisdamas savo neigiamas mintis ir elgesio reakcijas, susijusias su vairavimu.
Šiam fobiniam sutrikimui malšinti, anot specialistės, yra naudojami ir kiti gydymo metodai – vaistai, mažinantys nerimo ir panikos simptomus.
Kelionei svarbu pasiruošti
Psichologė pasidalijo ir įvairiais patarimais, kaip galima jaustis saugiau vairuojant.
Kadangi dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl žmogaus klaidų, visų pirma reikia žinoti tiek kelių eismo taisykles, tiek vairavimo didmiestyje principus.
„Prieš sėsdami prie vairo, susiplanuokite maršrutą, išstudijuokite jo ypatumus ir galimus sunkumus. Taip pat skirkite laiko patikrinti automobilio techninę būklę, kad įsitikintumėte, kad viskas veikia“, – patarė ji.
Daugelis vairuotojų jaučia baimę esant sudėtingoms eismo sąlygoms. Eismo spūstys ar sudėtingi maršrutai gali įbauginti. Kad taip nenutiktų, psichologė pataria sunkumus didinti laipsniškai. Mat pirmiausia reiktų pradėti nuo vidutinio eismo kelių, o vėliau pereiti prie sunkesnių maršrutų ir sąlygų.
Įžvelkite vairavimo privalumus
R. Česokienė taip pat ragina nepamiršti apie vairavimo privalumus. Gebėjimas valdyti automobilį gali smarkiai palengvinti susisiekimą.
„Įveikti savo baimę vairuoti gali būti sėkmingiau, jei sutelksite dėmesį į šio įgūdžio naudą. Pagalvokite, kaip vairavimas suteikia judėjimo laisvę, nepriklausomybę ir galimybę tyrinėti pasaulį.
Kontroliuokite savo mintis pastebėdami ir pakeisdami neigiamus įsitikinimus teigiamais. Įsitikinkite, kad galite įveikti savo baimę ir mėgautis vairavimu“, – ragino specialistė.
Padėti įgauti pasitikėjimo savimi gali ir kiti. Kartais vairuotojai itin bijo važiuoti automobilyje vieni, tačiau šalia sėdint kitam, baimė kiek atslūgsta.
„Svarbu išdrįsti vairuoti iš pradžių su labiau patyrusiu vairuotoju šalia, be to, galima susisiekti su vairavimo instruktoriumi ir paimti kelias vairavimo pamokas, kurios leis patobulinti savo įgūdžius ir labiau pasitikėti savimi prie vairo“, – patarimus dalijo psichologė.
Jei tai nepadeda, specialistė pataria apie savo baimę pasikalbėti su psichologais, kurie specializuojasi vairavimo fobijų srityje. Jie gali pasiūlyti įvairių papildomų metodų bei būdų, kurie galėtų padėti įveikti vairavimo baimę.
R. Česokienė primena, kad be vairavimo didmiestyje praktikos, teorija ir liks tik teorija. Todėl net ir esant baimei, reikia tobulinti savo vairavimo įgūdžius.
Kuo daugiau patirties vairuotojas įgys, tuo labiau pasitikės savimi kelyje. Reguliari praktika gali leisti vairuoti automobilį be nereikalingo streso ir baimės.
Straipsnio autorius yra Rokas Andruškevičius, atliekantis praktiką naujienų portale tv3.lt.
