„Valykla pasiruošusi sulaikyti ir išvalyti pačias smulkiausias – iki 12 mikronų dydžio (penkis kartus mažesnes už plauko skersmenį) plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles, ir stipriai prisideda prie Neries upės, Kuršių marių ir Baltijos jūros apsaugos. Valykloje iš antrinių žaliavų pagaminama ketvirtadalis bendrovei reikalingos energijos ir tai padeda amortizuoti paslaugų kainas vartotojams“, – pranešė „Vilniaus vandenys“.
Anot bendrovės, trečdalio Lietuvos nuotekas sutvarkanti ir jas antrinėmis žaliavomis paverčianti valykla yra didžiausias ir sudėtingiausias „Vilniaus vandenų“ projektas ir didžiausias miesto infrastruktūros projektas per pastaruosius kelerius metus.
„Vilniaus vandenys“ 2023 metų spalį baigė 37,4 mln. eurų vertės pirmąjį valyklos rekonstrukcijos etapą. Vilniaus meras Valdas Benkunskas tuomet sakė, kad iki 2024 metų vasaros užbaigus antrąjį etapą išvalytas vanduo atitiks aukščiausius Europos standartus.
Darbai oficialiai pradėti 2020 metų rugpjūtį, jo rangovės buvo bendrovė „Arginta“ kartu su „Atzwanger SpA“ ir „EMIT group – Ercole Marelli Impianti Technologici Srl“. Antrojo etapo darbus taip pat atliko „Arginta“.
80 proc. finansavimo projektui skyrė Europos Sąjunga, likusią dalį – Europos investicijų bankas.
Šių metų sausio–birželio mėnesiais „Vilniaus vandenys“ pardavė 15,6 mln. kubinių metrų geriamojo vandens ir išvalė 17 mln. kubinių metrų nuotekų, prie centralizuoto vandentiekio Vilniuje ir jo regione prijungta daugiau nei 3,5 tūkst. naujų klientų.
