Vilniaus taryba trečiadienį dar kartą nepritarė siūlymui Prancūzijos koncerno "Dalkia" valdomai šilumos tiekimo bendrovei "Vilniaus energijai" leisti investuoti į taršos mažinimo priemones, siekiant, kad sostinės šilumos ūkis nuo 2016 metų atitiktų sugriežtintus Europos Sąjungos (ES) taršos reikalavimus.
Vilniaus savivaldybės Energetikos skyrius siūlė pakeisti 2002 metais pasirašytą sutartį su "Vilniaus energija" ir "Dalkia" bei įpareigoti įmonę investuoti dar 72,5 mln. litų, numatant, kad savivaldybė įsipareigotų nupirkti įrangą už likutinę vertę po to, kai pasibaigs šilumos tinklų nuomos sutartis su "Vilniaus energija".
Šiam siūlymui trečiadienį pritarė 17 Vilniaus tarybos narių, tiek pat balsavo prieš, o 7 nariai susilaikė.
Vilniaus meras Artūras Zuokas po balsavimo siūlė sudaryti komisiją ir derėtis su pačia "Dalkia", tačiau šis pasiūlymas taip pat nesulaukė palaikymo.
Nutarta sudaryti darbo grupę, kuriai vadovaus Vilniaus šilumos ūkio priežiūros komisijos vadovas Jonas Pinskus. Darbo grupei pavesta per dvi savaites pateikti sprendimą, kaip atitikti ES reikalavimus ir pasibaigus nuomos sutarčiai, investicijas išpirkti už mažesnę kainą.
"Tvarkos ir teisingumo" frakcijos atstovas Bronius Cicėnas siūlė į susitarimą įrašyti punktą, kad pasibaigus šilumos ūkio nuomos sutarčiai Vilniaus savivaldybė investicijas įsigytų ne už likutinę vertę, bet už vieną litą, tačiau A.Zuokas tvirtino, kad neatsiras privačios bendrovės, kuri savivaldybei norėtų "padovanoti" 70 mln. litų.
"Jeigu nesusitariam, balsavusieji prieš turės prisiimti atsakomybę dėl to, kas bus su šilumos ūkiu po naujųjų metų ir nuo 2016 metų. "Dalkia" dabar galės įteikti didžiulius padėkos raštus, kad nereikės investuoti", - paskelbus balsavimo rezultatus. piktinosi A.Zuokas.
Savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento vadovas Virginijus Dastikas BNS teigė, kad siūloma šilumos ūkio pertvarka būtina, kad ūkis atitiktų Europos Sąjungos direktyvą. Anot jo, nuo 2016 metų azoto junginių išmetimas turi sumažėti nuo 350 iki 100 miligramų vienai tonai.
Pasak V.Dastiko, nepatvirtinus Vilniaus miesto aplinkosaugos programos, teks mokėti baudas: "Iš pradžių jos dar nebus tokios skaudžios - apie 700 tūkst. litų per metus, bet nuo 2016 metų baudos bus milijoninės".
Papildomoms "Vilniaus energijos" investicijos nepritarianti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija tvirtina, kad tokiu būdu siekiama įtvirtinti "Dalkia" dominavimą sostinės šilumos ūkyje.
„Investicijos tikrai nėra būtinos, bet modeliuojamos tam, kad savivaldybė būtų skolinga nuomininkui. Tikėtina, kad tuo pasinaudodama "Dalkia" siekia Vilniaus šilumos ūkyje įsitvirtinti dar keliems dešimtmečiams. Viskas daroma, kad skyrybos su "Vilniaus energija" būtų kuo ilgesnės ir kuo klampesnės", – trečiadienį spaudos konferencijoje teigė TS-LKD frakcijos vadovas Valdas Benkunskas.
Anot TS-LKD frakcijos nario Gedimino Švilpos, siūlydama patvirtinti investicijas sostinės valdžia siekia pratęsti sutartį su "Dalkia".
"Savivaldybė realiai neturės pinigų išpirkti tų milijonų. Savivaldybė yra ties bankroto riba, bankai nebeskolina ir po kelių metų padėtis tikrai nepasikeis. Tikėtina, kad investicijas padariusi įmonė automatiškai prašys pratęsti sutartį", - tvirtino G. Švilpa.
TS-LKD frakcija skaičiuoja, kad dėl planuojamų investicijų šilumos kaina nuo 2016 metų gali brangti 2,5 cento už kilovatvalandę.
"Dalkia" vasarą skelbė, kad į sostinės šilumos ūkį jau yra investavusi 562 mln. litų – 96 proc. įsipareigotos investuoti sumos. "Vilniaus energijos" atstovas Nerijus Mikalajūnas BNS anksčiau teigė, kad bendrovė investuotų 72,5 mln. litų į azoto oksidų, išskiriamų deginant gamtines dujas, filtrus ir kitas priemones. Ketinta investuoti į antrąją termofikacijos elektrinę ir į rezervinę 8-ąją katilinę, kuri niekada nebuvo atnaujinama.
"Dalkia" į Vilniaus šilumos ūkį atėjo 2002 metų vasarį - tuomet su jo valdoma "Vilniaus energija" buvo sudaryta ilgalaikė 15 metų trukmės šilumos tinklų nuomos sutartis, kuri nustos galioti 2017 metų vasarį.
