Vilniaus miesto skolos siekia beveik milijardą litų, sostinės meras Artūras Zuokas sako, kad dėl didelių skolų kalčiausia nacionalinė mokesčių politika.
„Pirmadienį Finansų departamentas pateikė tikslius apskaičiavimus, kurie, aišku, nedžiugina. Šių metų balandžio 1 dienos duomenimis, Vilniaus miesto visi kreditoriniai įsipareigojimai, paskolos, pradelsti mokėjimai daugiau negu 45 dienos arba mokėjimai, kurie turi būti einamieji mokėjimai, sudaro 916 mln. litų. Suma įspūdinga, bet nesakyčiau, kad tragiška“, - antradienį žurnalistams sakė A. Zuokas.
Pasak mero, audito bendrovė „PricewaterhouseCoopers“ atliko tyrimą, kodėl mieste susidarė tokios skolos, ir priėjo prie pagrindinės išvados, kad taip nutiko dėl nacionalinės mokesčių politikos.
„Šiandien Vilniaus miestas negauna to, kad galėtų patenkinti savo privalomus poreikius. Miestui, kad išgyventų, sąlyginiais skaičiais kalbant reikia 100, o Vyriausybė ir Seimas patvirtina 80. Todėl pastaruoju metu negalima kaltinti net ir buvusių miesto vadovų, kad Vilniaus miesto finansai ženkliai pablogėjo, nes apie 260 mln. litų Vilniaus miesto savivaldybė ir gyventojai negavo dėl planavimo klaidų arba, mūsų manymu, ydingos biudžeto formavimo metodikos“, - sakė A. Zuokas.
Vilniaus miesto meras žada problemas aptarti su Finansų ministerijos ir Seimo atstovais. A. Zuokas sako sieksiąs, kad gyventojų pajamų mokesčio (GPM) atskaitymai Vilniaus miesto savivaldybei būtų padidinti iki 60 procentų. Vilniaus savivaldybei pagal dabar galiojančius įstatymus atitenka 40 proc. sostinėje surenkamo GPM.
„Pagrindiniai tikslai padidinti GPM nuo 40 proc. iki 60 proc., padidinti garantijų limitą, kuris jau buvo didintas, bet padidino taip, kad vieni sako - padidino, kiti sako - nepadidino, ir aiškinamės, kaip yra. Turėsime siekti, kad kuo daugiau gyventojų, kurie čia gyvena, deklaruotų savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Ir patys jau esame priėmę sprendimą didinti privatizavimo fondo pajamas daugiau negu dvigubai“, - sakė A. Zuokas.
Pasak mero, savivaldybės Turto valdymo departamentas įsipareigojo privatizavimo pajamas padidinti nuo šių metų biudžete esančių 18 mln. litų iki 37 mln. litų, tai yra daugiau negu dvigubai.
„Yra labai daug objektų, kurie tiesiog privalo būti įtraukti į privatizavimo sąrašus, bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių tai nevykdavo. Pavyzdžiui, kažkieno draugas, giminaitis dirba toje įmonėje. Yra labai daug piktnaudžiavimo ir neūkiškumo“, - dėstė A. Zuokas.