9 ha teritorija Vilniuje, kurioje dabar įsikūręs Verkių autobusų parkas, artimiausiais metais taps didžiausia pokyčių erdve visame mieste. Planuojama, kad dabartinis autobusų parkas iš teritorijos išsikels 2023-iaisiais, todėl jau svarstoma, kokią didžiausią vertę miestui sukurtų šios teritorijos konversija į daugiafunkcinę erdvę su viešosiomis erdvėmis, kūrybinei veiklai, viešosioms paslaugoms ir gyvenamajai funkcijai skirtais pastatais.
Apie šios teritorijos plėtrą šią savaitę Vilniaus miesto mero patarėjas Karolis Žukauskas „Kalba Vilnius” laidoje kalbėjosi su architektu Tadu Jonauskiu, kuris Vilniaus miesto savivaldybėje kuruoja šį didžiulį projektą. Naujos gatvės, naujos jungtys, 30 tūkst. naujų gyventojų, naujas tiltas, naujos viešos erdvės – didžiuliai pokyčiai Žirmūnų rajone, kuriuos savivaldybė turi suplanuoti ir suvaldyti.
„1964 m. Vilniaus pakraštyje, Žirmūnuose, buvo pastatytas naujas Verkių autobusų parkas, kuriame esančiame didžiausiame Baltijos šalyse dengtame angare tilpo 400 autobusų. Jo prireikė, nes pirmajame tokiame autobusų parke, kuris nuo 1932 m. buvo įsikūręs Savanorių prospekte (maždaug prie Neste degalinės ir RIMI, priešais Vingio kino teatrą), nebesutilpo autobusai.
„Fast forward“ į priekį – po 60 metų ši autobusų parko teritorija jau nebėra miesto pakraštyje, greičiau visai netoli centro. Didžiulis uždaras negyvas kvartalas, asfalto dykra su didžiuliu angaru. Turėti tokį greta miesto centro – tokia pati keista prabanga, kaip namuose svetainėje laikyti skalbimo mašiną. Todėl savivaldybė jau prieš kurį laiką suplanavo šio autobusų parko iškėlimą į naujus, miesto pakraštyje esančius parkus.
Verkių autobusų parkas galės virsti naujomis viešomis erdvėmis, mokykla, darželiu, gyvenamaisiais namais – čia tilps net keli kvartalai. Bet dar svarbiau, kad jis gali būti viso Žirmūnų pramoninio rajono pokyčių akseleratoriumi. Šios teritorijos dydis – kosminis. Vizuale matosi, kur gyvena Žirmūnų gyventojai – pažymėta geltonai. Likusi dalis – pramoninė arba komercinė, su beveik nuliu gyventojų. Palyginimui – čia galėtume perkelti Vilniaus Senamiestį, jis visas sutilptų (uždėta vizuale). Vadinasi, jei įvyktų viso rajono konversija, čia galėtų tilpti net 30 tūkst. naujų gyventojų.
Kaip padaryti, kad visi šie pokyčiai nebūtų stichiniai ir chaotiški?
Savivaldybė jau dabar kuria šios miesto dalies pokyčių viziją – didžiuliai pramoniniai kvartalai turėtų susipjaustyti į mažesnius, atsirasti naujos gatvės, nauji pastatai. Verkių autobusų parke tas monstras angaras turėtų išlikti – jį galima pritaikyti absoliučiai naujoms veikloms. Tarp Žirmūnų ir Antakalnio turi atsirasti naujas pėsčiųjų tiltas, reikalingas abiejų rajonų gyventojams.
Po kokių 5-10 metų čia gali būti naujas karštas taškas Vilniuje, kartu su pietine Naujamiesčio dalimi prie stoties ir kartu su Vilkpėde. Kam įdomu, kaip vyks pokyčiai ir į ką viskas virs – pasižiūrėkit “Kalba Vilnius” podcastą – pasikalbėjom su šį projektą kuruojančiu architektu Tadas Jonauskis.
Apskritai, jei vakar sakiau, kad visokios teisinės kovos su antivakseriais ar turgininkais man sukūrė savotiškas neakivaizdines teisės studijas, tai visi šie pokalbiai savivaldybėje su architektais per tuos metus, kiek čia dirbu, padėjo praeiti ir savotišką neakivaizdinį urbanistikos kursą. Didžiulis darbo savivaldybėje pliusas, apie kurį niekada anksčiau nebūčiau pagalvojęs“, – rašo Karolis Žukauskas.
