„Komiteto nuomone, tikslinga iš naujo įvertinti, ar kuriant nacionalinį investuotoją nebuvo padaryta nusikalstama veika ir žala Lietuvos valstybei, jei taip – imtis priemonių ją atlyginti“, – nurodoma nurodoma trečiadienį svarstomose komiteto išvadose. Jas komitetas žada patvirtinti trečiadienį vakare, vėliau dar turės svarstyti visas Seimas.
Visagino AE projektui 2008 metais buvo įkurta nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“. Ją valdė Vyriausybė (61,7 proc. akcijų) ir „Vilniaus prekybos“ savininkų specialiai projektui įkurta įmonė „NDX energija“ (38,3 proc.).
Dokumente rašoma, jog dėl „Leo LT“ įsteigimo bei išardymo Generalinės prokuratūros bus prašoma įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, o Seimo Energetikos komisijos bus prašoma įvertinti žalą valstybei, kad ji būtų atlyginta.
„Vilniaus prekybos“ vaidmuo Visagino AE projekte
NSGK išvadų projekte rašoma, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, Visagino AE projektas buvo neskaidrus – 2006-2007 metais, norėdami jį įgyvendinti ir tuo pačiu metu užvaldyti pagrindines šalies energetikos sektoriaus įmones, „Vilniaus prekybos“ akcininkai ir vadovai siekė kompromituoti, papirkti ar kitokiais būdais paveikti projektui nepritariančius politikus, institucijų vadovus bei visuomenės veikėjus.
Be to, „Vilniaus prekyba“, pasinaudodama savo įtaka, siekė daryti neigiamą poveikį kitoms verslo grupėms, kurioms Visagino AE nebuvo naudinga. Bendrovė rengė „atsakomąsias priemones“ projektui besipriešinančioms verslo grupėms ar politikams, pavyzdžiui, buvo svarstoma kompromituoti aktyviai projektui besipriešinusį Seimo narį.
„Vilniaus prekyba“ prašė „MG Baltic“ paramos dėl mokestinio tyrimo
2015 metais į viešumą iškilus „Vilniaus prekybos“ akcininkų ginčui ir įtarimams dėl mokesčių vengimo, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pradėjo įmonės mokesčių analizę.
NSGK išvadų projekte teigiama, kad „Vilniaus prekybos“ vadovai siekė užsitikrinti koncerno „MG Baltic“ vadovų palaikymą ir ir pasinaudoti koncerno įtaka VMI.
Pasak dokumento, „MG Baltic“ padėjo „Vilniaus prekybai“ išvengti mokestinių prievolių, kurių suma gali siekti milijonus eurų, todėl būtų tikslinga iš naujo įvertinti mokestinio tyrimo rezultatus ir atlyginti galimai padarytą žalą valstybei,
2015 metų rugpjūčio 28 dieną, tarpininkaujant LNK žurnalistui Tomui Dapkui, buvo suorganizuotas „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio ir tuometinio VMI vadovo Dainoro Bradausko susitikimas, kuriame buvo aptarti „Vilniaus prekybos“ mokestinio patikrinimo rezultatai.
Susitikime sutarta, kad D. Bradaukas kuruos šio patikrinimo eigą, o rezultatus perduos R. Kurlianskiui, kuris informuos „Vilniaus prekybos“ atstovę.
Išvadose neminima atstovės pavardė, tačiau 2017 metų pradžioje „Vilniaus prekybos“ atstovė Diana Dominienė neigė dariusi įtaką VMI veiklai, o su D. Bradausku esą buvo susitikusi tik vieną kartą 2015 metais ir pranešė, kad „Vilniaus prekyba“ bendradarbiaus dėl pradėtų VMI tyrimų bei pateikė pasiūlymus, kaip pagreitinti procesą. Jos teigimu, susitikimas buvo oficialus ir jame dalyvavo kiti VMI bei „Vilniaus prekybos“ darbuotojai.
„Vilniaus prekybos“ dėmesys prokurorui
Komiteto išvadų projekte taip pat rašoma, kad „Vilniaus prekyba“ atstovai, teisėsaugai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl jų veiklos, per „MG Baltic“ valdomas žiniasklaidos priemones skleidė neigiamą informaciją apie buvusį generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį.
Tyrimo metu D. Raulušaitis laikinai vadovavo Generalinei prokuratūrai. Vėliau D. Raulušaitis išėjo iš prokuratūros ir įsidarbino advokatų kontoroje „Sorainen“, kuri, pasak žiniasklaidos, atstovavo vieno „Vilniaus prekybos“ akcininkų Mindaugo Marcinkevičiaus interesams.
NSGK duomenimis, už visą „MG Baltic“ pagalbą „Vilniaus prekyba“ atsilygino, suteikdama dideles nuolaidas „Maximos“ parduotuvėse koncerno valdomos alkoholio prekybos bendrovės „Mineraliniai vandenys“ produkcijai.
Žlugęs „Leo LT“ projektas
Konservatorių ir liberalų Vyriausybė ir „NDX energija“ 2009 metų gruodžio pradžioje susitarė dėl pastarosios pasitraukimo iš „Leo LT“ už 680 mln. litų kompensaciją. Vienintele „Leo LT“ akcininke liko valstybė, o įmonė netrukus po to buvo likviduota. Be to, valstybė iš „NDX energijos“ perėmė elektros skirstymo bendrovę VST, o „NDX energijai“ iš „Leo LT“ lėšų sumokėti pinigai už 2003 ir 2004 metais jos privatizuotus tuometinius Vakarų skirstomuosius tinklus, kurių akcijos kuriant „Leo LT“ buvo įvertintos net 2,734 mlrd. litų.
Sutartis buvo pasirašyta po to, kai VST ketvirtadienį atsisakė ieškinio prieš „NDX energiją“ dėl 520,831 mln. litų žalos atlyginimo.
Tokiu būdu buvo baigtas nevienareikšmiškai vertintas ir daug visuomenės kritikos dėl neskaidrumo sulaukęs buvusios socialdemokratų Vyriausybės projektas, kurio trūkumus pripažino ir Konstitucinis Teismas bei griežtai kritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.