„Sandoris užvilkintas ilgiau nei metus, o pirkdama „Akropolius“ iš naujo, dėl išaugusios jų vertės „Vilniaus prekyba“ turėjo mokėti kur kas didesnę kainą, negu būtų mokėjusi pernai. „Vilniaus prekyba“ reikalauja, kad M. Marcinkevičius kompensuotų susidariusį kainų skirtumą“, - BNS pranešė „Vilniaus prekyba“.
Bendrovė Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriame M. Marcinkevičiaus reikalaujama atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl 2015 metų gegužę jo prašymu teismo pritaikytu draudimu perleisti „Akropolius“ bei jų plėtros bendrovių akcijas iš Maltos bendrovės „Relvit“ su „Vilniaus prekyba“ susijusiai įmonei. „Vilniaus prekyba“ teigia neprašanti laikinai areštuoti tokios vertės M.Marcinkevčiaus turto.
„2015 metų pavasarį „Vilniaus prekyba“ buvo visiškai pasiruošusi užbaigti „Akropolių“ įsigijimo sandorį: buvo suderintos pagrindinės jo sąlygos, gautas finansavimas, priimti valdybos sprendimai. Vienintelė kliūtis, kuri sutrukdė įgyvendinti sandorį – M. Marcinkevičiaus iniciatyva bendrovei nepagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Įmonė nusprendė, kad toks elgesys negali būti toleruojamas ir kad žala turi būti atlyginta“, - pranešime teigė advokatų kontoros „Balčiūnas ir Grajauskas“ vadovaujantysis partneris Marius Grajauskas.
M.Marcinkevičius sako siūlęs „Akropolius“ įsigyti brangiau nei juos pirko „Vilniaus prekyba“, todėl ieškinį vertina kaip piktnaudžiavimą teise.
„Šis ieškinys yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, prieš mėnesį Maltoje „Vilniaus prekyba“ savarankiškai atsiėmė analogišką ieškinį dėl tos pačios žalos. Nerijus Numavičius savo šantažui pritrūko ieškinių, todėl pateikė šį“, - teigė M.Marcinkevičius.
Anot jo, prieš metus „Vilniaus prekyba“ bandė įsigyti „Akropolius“ ne rinkos kaina ir akcininkams nebuvo pateikta informacija apie kainos nustatymą bei pirkėją.
„Geranoriškai negavus informacijos, kreipėmės į teismą, o teismas pripažinęs, kad informacija nepateikta, sandorį sustabdė. Atlikus naują turto vertinimą, „Akropoliai“ buvo iš naujo įvertinti 100 mln. eurų daugiau. Ir apskritai, jeigu „Vilniaus prekyba“ nusipirko per brangiai, tai reikėjo nepirkti. Mes siūlėme dar didesnę kainą, tačiau mums šio turto nepardavė. Relvit Ltd. turėjo galimybę parduoti turtą už didesnę kainą, tačiau to nepadarė, taip sukeldami bendrovei žalą“, - teigė M.Marcinkevičius.
Gegužę „Vilniaus prekyba“ už daugiau nei 400 mln. eurų iš Maltos „Relvit“ įsigijo „Akropolius“ bei kitą nekilnojamąjį turtą valdančias ar kontroliuojančias įmones „Akropolis group“, „Akropolis Real Estate“ ir „Nikola Mushanov projektas“.
Iš „Relvit“ įsigyti „Akropolių“ prekybos centrus „Vilniaus prekyba“ norėjo dar 2015 metais, tačiau M.Marcinkevičius teismuose bandė sustabdyti sandorį, aiškindamas, kad jam trūksta informacijos, kuri padėtų jam apsispręsti balsuojant. M.Marcinkevičius pateikė ir savo pasiūlymą, tačiau „Relvit“ akcininkai jam nepritarė.
Birželį „Relvit“ ir M. Marcinkevičius pranešė atsisakę teisminių ginčų Maltoje: verslininkas atsisakė ieškinių kompanijai, o pastaroji atsiėmė 100 mln. eurų vertės ieškinį prieš jį.
Didžiausia „Relvit“ akcininkė yra bendrovė „Lemax“, kurią kontroliuoja pagrindinis VP grupės akcininkas, turtingiausiu Lietuvos žmogumi laikomas Nerijus Numavičius. Likusios akcijos priklauso M.Marcinkevičiui, Vladui Numavičiui, Ignui Staškevičiui, Mindaugui Bagdonavičiui, Gintarui Marcinkevičiui bei Kipro bendrovei „Bertona Holdings Limited“.
„Vilniaus prekybos“ grupę netiesiogiai taip pat valdo N.Numavičius, M.Marcinkevičius, V.Numavičius., I.Staškevičius, M.Bagdonavičius bei G.Marcinkevičius.
Nuo 7 iki 8 proc. akcijų įvairiose „Vilniaus prekybos“ grupės įmonėse turintis M.Marcinkevičiaus pastaruoju metu konfliktuoja su pagrindiniu grupės akcininku N.Numavičiumi, verslininkai tiesiogiai ir netiesiogiai pateikė kelis ieškinius vienas kitam Lietuvos teismuose.
Pernai vasarą M.Marcinkevičius pareiškė, kad jam pasitraukus iš „Akropolius“ valdančios įmonės vadovo pareigų, prasidėjo pokyčiai – pradėjo kurtis dešimtys holdingų, skirtų atriboti veikiančias bendroves nuo grupės akcininkų. M. Marcinkevičius tikino, kad „Vilniaus prekybos“ grupėje buvo taikoma „ypač agresyvi“ mokesčių planavimo sistema.
„Vilniaus prekyba“ kaltinimus mokesčių slėpimu neigia ir tvirtina, kad taip M. Marcinkevičius jam naudingomis sąlygomis siekia agresyviai pasitraukti iš grupės.
