Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje dirbo 10 tūkst. Europos sąjungos piliečių ir 131 tūkst. trečiųjų šalių piliečių. Daugiausiai Lietuvoje dirba baltarusių (47,6 tūkst.) ir ukrainiečių (44,8 tūkst.).
Taigi užsieniečiai dabar sudaro beveik 10 proc. visų dirbančiųjų. Tačiau specialistai įspėja, kad dabartinės tendencijos gali sukelti problemų.
Reikėtų griežtesnės imigrantų atrankos?
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis kritikuoja dabartinę imigracijos politiką Lietuvoje. Jis įsitikinęs, kad reikėtų griežtesnės imigrantų atrankos.
„Reikėtų nusistatyti ir šalis, iš kurių norime atsivežti darbuotojų. Švedijos ir Vokietijos patirtis rodo, kad kai atvyksta kritinė masė imigrantų iš vienos valstybės, jie apsigyvena viename mieste ar regione ir neturi jokios motyvacijos integruotis į visuomenę.
Jie nesimoko kalbos, vaikų neleidžia į vietines mokyklas. Todėl ir atsiranda socialinės ir ekonominės problemos“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvoje 95 proc. imigrantų yra rusakalbiai ir tai yra tam tikra problema.
„Sėkmingos imigracijos politika yra jos įvairovė. Į Lietuvą turėtų atvykti žmonės iš kuo įvairesnių šalių, turintys įvairias profesijas“, – tikino ekonomistas.
Pasak jo, tam, kad į Lietuvą atvyktų imigrantas, jis turi turėti darbo pasiūlymą.
„Tačiau didelė dalis darbo pasiūlymų yra fiktyvūs. Įsisteigusios įmonės tariamai siūlo darbo vietą ir pasiima tarpininkavimo mokesčius iš imigrantų. O jiems belieka patiems susirasti darbą Lietuvoje arba važiuoti kitur.
Neturėtume būti tokio pobūdžio vartais imigrantams iš trečiųjų šalių. Todėl reikėtų griežtesnių reikalavimų, kokios įmonės gali siūlyti darbus imigrantams. O atvykę žmonės turėtų įsipareigoti kažkokį laiko tarpą pas mus dirbti ir neišvykti“, – komentavo N. Mačiulis.
Anot jo, svarbu, kad į Lietuvą neatvyktų tik žemos kvalifikacijos darbuotojai.
„Turime milžiniška šuolį darbuotojų, kurie dirba maisto ar žmonių pavėžėjais. Tačiau tai nėra ekonomikos klestėjimo pagrindas. Tai tik trumpuoju laikotarpiu išsprendžia darbuotojų trūkumo problemą“, – pastebėjo ekonomistas.
Siūlė atsižvelgti į imigrantų tautybes
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis irgi sutiko, kad Lietuvoje nėra aiškios imigracijos politikos.
„Jeigu žiūrėsime į paskutinius 4 metus, matysime, imigracijos politika buvo vis keičiama. Iš pradžių ji buvo laisva, paskui imta ją griežtinti. Mes neturime ilgalaikės strategijos.
Du trečdaliai į Lietuvą atvykstančių imigrantų yra pabėgėliai, t. y. ukrainiečiai ir baltarusiai, kuriuos irgi galime laikyti pabėgėliais. Kitą dalį sudaro tolimųjų reisų vairuotojai, kurie važinėja po visą Europą ir vis grįžta namo. Jų tikslas nėra ilgiau įsitvirtinti Lietuvoje“, – sakė verslo atstovas.
Pasak A. Romanovskio, dėl aukštos pridėtinės vertės darbuotojų Lietuvai tenka konkuruoti su kitomis Europos šalimis.
„Ir mes pralaimime, nes kitos šalys geba pasiūlyti darbuotojams geresnes sąlygas.
Imigracija yra vienintelis sprendimas, kuris gali spręsti demografines problemas. Tačiau imigrantų skaičių reikia didinti protingai, skirti dėmesio jų integravimui“, – sakė verslininkų atstovas.
Anot A. Romanovskio, visi sutaria, kad reikia kažkokių sprendimų dėl imigrantų, tačiau niekas nesiima jų priimti, matome skirtingus valdžios pasiūlymus.
„Reikėtų žiūrėti į tam tikras šalis, pavyzdžiui, Filipinus. Šios šalies žmonės yra katalikai, jie kultūriškai artimesni mums. Tada reikėtų žiūrėti, kaip šiems žmonės sekasi integruotis kitose šalyse. Dar vėliau jau reikėtų domėtis leidimų, vizų politika“, – patarė verslo atstovas.
Pasak jo, ateityje situacija aštrės trūks ir aukštos ir žemos kvalifikacijos darbuotojų.
„Jau dabar valytojais, sargais pas mus dirba vyresni žmonės. Tačiau reikės spręsti, ką darysime ateityje“, – sakė verslo atstovas.
Darbdaviai nepasiūlo gerų darbo sąlygų ir aukštų atlyginimų?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad niekas nežino, kokių profesijų darbuotojų realiai trūksta mūsų šalyje.
„Tačiau svarbiausia kodėl jų trūksta? Kodėl negalime jų paruošti tiek, kad darbdaviai nejaustų trūkumo?
Vis tik buvo sudarytas mistinis trūkstamų profesijų sąrašas, kuris kiekvienais metais yra pildomas ir keičiamas. Jame vis daugiau atsiranda profesijų, į sąrašą įtraukiami net nekvalifikuoti darbuotojai arba tokių profesijos, kurių mokymai trunka vos kelias dienas“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Darbo sąlygomis skundžiasi ir užsieniečiai
Pasak I. Ruginienės, pirmiausia reikėtų panaikinti trūkstamų profesijų sąrašą.
„Darbdaviams patogu atsivežti pigios darbo jėgos. Bet dažnai net paruošus ir apmokius darbuotojus, jie nesutinka dirbti pas tam tikrus darbdavius dėl blogų darbo sąlygų ir per mažos algos.
O darbdavys turi pretekstą kreiptis į valdžią ir sakyti, kad negali rasti darbuotojų. Tačiau jis nieko nesiruošia keisti, kad pagerintų siūlomas darbo sąlygas“, – pastebėjo I. Ruginienė.
Anot jos, tai lemia, kad Lietuvoje daugėja imigrantų.
„O mes vis daugiau sulaukiame užsieniečių, dirbančių Lietuvoje užklausų, dėl nemokamo atlyginimo ir sutarties sąlygų nesilaikymo. Juk atvykę imigrantai čia ne tik dirba, bet ir gyvena. Kiti atvyksta ne vieni, bet su šeimomis. Todėl labai svarbus yra integracijos klausimas.
Žmonės atvažiuoja iš labai skirtingų šalių, kai kurios jų – nedemokratinės. Jeigu nieko nedarysime svetimšalių bendruomenės didės ir jie pradės savo taisykles įvedinėti. Todėl reikėtų daug jėgų ir pinigų skirti atvykusių žmonių integracijai, kad jie perimtų mūsų demokratines vertybes ir mentalitetą“, – komentavo darbuotojų atstovė.
Anot jos, į integraciją turėtų investuoti ir darbdaviai.
„Reikėtų nusistatyti limitą, įsivesti kvotą, kiek žmonių galime patikrinti ir priimti Lietuvoje dirbti ir gyventi. Dabar kalbama apie atvykstančius baltarusius, kad juos reikia tikrinti, bet institucijos neturi tiek pajėgumų, kad visus patikrintų“, – sakė I. Ruginienė.
