Svetlana Lebedeva būtent taip savo kavinę ir pavadino „Daržo dubuo“. Nauja maitinimo įstaiga duris atvėrė šiemet sausio mėnesį. Dabar šviesus, nedidelis, lemputėmis papuoštas namelis traukia ne tik praeivių, bet ir kaimynų dėmesį, kurių aplinkui netrūksta. Nes namelis šliejasi prie Tuskulėnų g. esančių daugiabučių.
Tačiau dar neseniai vietoje daržovių pilnų dubenų nedideliame namelyje įsikūręs alaus baras klientams siūlė alų ir kitus stipriuosius gėrimus. Jis gyvavo kelis dešimtmečius, o šalia gyvenantiems žmonėms ši kaimynystė kėlė dvejopus jausmus. Baro klientai buvo patenkinti, kad daugiabučio kieme gali nusipirkti alaus, o alkoholio nevartojantys kaimynai stengėsi aplenkti šią vietą.
Nedidelis namelis iš karto patraukė dėmesį
Kavinės „Daržo dubuo“ savininkė pasakojo, kad jai alaus barą paversti vegetariška kavine užtruko beveik metus.
„Patalpas kavinei su vyru įsigijome pernai, sausio pradžioje. Patirties viešojo maitinimo srityje jau turėjau, dirbau renginiuose su maisto vagonėliu. Tačiau laikui bėgant ėmiau galvoti apie stacionarią kavinę, todėl ėmiau ieškoti jai patalpų.
Kurį laiką ieškojau patalpų nuomai, tačiau pagalvojau, kad jose negalėsiu visiškai išpildyti savo vizijos. Juk tos patalpos nebus mano, turėsiu atsiklausti šeimininkų, ką jose galiu daryti. Todėl su vyru ėmėme svarstyti apie galimybę įsigyti nuosavas patalpas. Mums buvo nesvarbus patalpų stovis, nes ketinome patys jas remontuoti. Taigi, naršant po skelbimų portalus, netyčia akis užkliuvo, kad parduodamas senas alaus baras Žirmūnuose. Susitarėme dėl jo apžiūros ir atvykome apžiūrėti“, – pasakojo S. Lebedeva.
Ji tikino, kad patalpos iš karto patiko, nors ir buvo apleistos.
„Jų plotas nedidelis vos 18,88 kvadratiniai metrai ploto. Tačiau labai patiko, kad šalia patalpų yra gana erdvus kiemas. Todėl greitai apsisprendėme jas įsigyti“, – sakė pašnekovė.
Remonto metu užsukdavo seni klientai
S. Lebedeva pasakojo, kad vos įsigijusi patalpas pradėjo remonto darbus, kuriuos daugiausiai atliko pati.
„Patalpa buvo šalta, tamsi ir gana niūri. Prireikė daug laiko ir darbo, kol jas suremontavome. O į remonto darbus įsisuko ne tik samdyti meistrai, bet ir draugai. Esu labai dėkinga visiems, kurie padėjo. Draugės net iš kitų miestų atvykdavo padėti ir palaikyti.
Visas remonto laikotarpis užtruko metus, tačiau neteko per tą laiką sutikti blogų padėjėjų ar meistrų, atrodo visi žmonės, net tie, kurie buvo pasamdyti, geranoriškai patarė ir padėjo“, – džiaugėsi kavinės savininkė.
Ji pasakojo, kad remonto metu vis užsukdavo kaimynystėje įsikūrusių daugiabučių gyventojai ir senojo baro lankytojai.
„Nuolat sulaukdavome klausimų. Žmonės ateidavo ir teiraudavosi, ką čia darome, kokią vietą atidarysime po remonto darbų. Pagrindinis klausimas – kas čia bus? Be to, visus statybos darbus darėme atvirai, tai nebuvo uždengta statybvietė. Todėl natūralu, kad patraukdavome žmonių dėmesį ir jie klausinėdavo.
Ateidavo ir seni baro klientai. Jie tikėjosi, kad po remonto veiks tas pats baras. Jie vis klausdavo, kada atsidarysime. Klausinėdavo, ar naujoje vietoje vėl galės įsigyti alaus ar kitų stipriųjų gėrimų. Bandžiau aiškinti, kad naujoje kavinėje alkoholiu neprekiausime, tačiau baro klientai iš pradžių tuo netikėjo“, – sakė S. Lebedeva.
Anot jos, atėję žmonės pasakodavo įvairias istorijas apie senąjį barą.
„Būdavo ir tokių, kurie stebėdavosi, kad neprekiausime alkoholiu, sakydavo, kad neišgyvensime, jeigu pas mus alaus nebus.
Tačiau kita dalis aplinkinių gyventojų mūsų laukė. Jie ateidavo stebėdavo mūsų remonto darbus ir džiaugdavosi, kad atsiras nauja vieta, kurioje nebebus alkoholio. Ypač moterys džiaugėsi, kad nebeliko baro“, – tikino pašnekovė.
Atidarymas ir kavinės meniu
S. Lebedeva pasakojo, kad remonto darbai buvo baigti pernai, prieš pat Kalėdas. O kavinė atsidarė šiemet sausį.
„Po remontų ėmiau dėlioti kavinės meniu. Dalis patiekalų į meniu atkeliavo iš maisto vagonėlio, kurį anksčiau turėjau. Lankytojų pamėgtos sultys, glotnučiais atėjo ir į kavinės meniu.
Turint mažą virtuvę norėjosi pagaminti tokius patiekalus, kurie būtų paprasti, bet kokybiški. Todėl meniu ir nėra labai daug patiekalų, tačiau visi jie apgalvoti. Kadangi kavinės pavadinimas „Daržo dubuo“, tai ir siūlome lankytojams gausius daržovių dubenis. Kiekvienas gali rinktis pagal skonį, siūlome šiltus, sezoninius, žalius daržovių dubenis. Taip pat žmonės ras ir augalinių desertų be pridėtinio cukraus, pieno ar miltų“, – vardijo kavinės savininkė.
Ji atkreipė dėmesį, kad visas kavinės meniu yra augalinis.
„Tačiau niekada to akcentuoju. Noriu parodyti žmonėms, kad daržovės gali būti skanios ir maistingos. Stengiuosi jų neužgožti ir nepaslėpti skonių. Tačiau meniu visą laiką keisis, stengsiuosi neužsisėdėti vienoje vietoje. Taip pat atsižvelgiu į klientų nuomonę, dažnai klausiu jų, kaip jie vertina vieną ar kitą patiekalą“, – pasakojo S. Lebedeva.
Kavinės viduje vos 4 sėdimos vietos
S. Lebedeva tikino, kad lankytojai gali sėdėti kavinės viduje, lauke ar užsisakyti maistą į namus.
„Iš viso kavinėje telpa 4 lankytojai. Tačiau vasaros sezonu, kur kas daugiau žmonių gali atsisėsti ir valgyti kiemelyje, lauke. Kad ir kaip stengiamės ir norėjome daugiau vietų viduje to padaryti neišėjo. Kartais gaila, kad žmonės negali atsisėsti kur nors privačiai ir atskirai ar atsinešę kompiuterį padirbėti. Visos to 4 vietos kavinės viduje yra viena šalia kitos.
Tačiau matome, kad žmonėms atsiranda galimybė susipažinti ir pasikalbėti. Būna atvejų, kai prie nedidelio stalo telpa net ne 4 , bet 7 ar 8 žmonės. Buriame bendruomenę, smagu, kai žmonės draugiškai bendrauja ir susipažįsta“, – džiaugėsi kavinės savininkė.
Ji pasakojo, kad vos atidarius kavinę, dirbo kartu su vyru.
„Norėjosi pagalbos ir palaikymo, kol viskas įsivažiuos. Juk kavinė ir maisto vagonėlis yra skirtingi dalykai. Todėl reikėjo laiko perprasti kai kuriuos darbo procesus.
Vėliau ėmiau dirbti viena. Iš pradžių nusprendžiau darbuotojų neieškoti, pirmiausia norėjosi pačiai pažiūrėti, kaip viskas vyks. Tačiau vasaros sezonui prasidėjus ieškojome darbuotojų, kurie šiek tiek padėtų tvarkytis su didesniu lankytojų srautu. Daug darbų atlieku viena ir kavinėje reikia ne tik gaminti maistą ir aptarnauti lankytojus, yra ir kitokių darbų, susijusių su buhalterija, sutarčių sudarymu, prekių surinkimu“, – darbus vardijo S. Lebedeva.
Todėl ji nusprendė dirbti keturias dienas per savaitę, nuo antradienio iki penktadienio.
„Kitas dienas skiriu darbams prie kompiuterio“, – sakė ji.
