Kol vieni renkasi maudymosi kostiumėlius ir ieško šiltų vietų poilsiui po darbingų metų, kiti artėjant vasarai ieško papildomų galimybių užsidirbti. „Ekonomika.lt“ pabandė išsiaiškinti, kur ir kodėl vasariniai darbuotojai kelia sparnus.
Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šių metų balandį buvo įregistruota 30,8 tūkst. laisvų darbo vietų – net 40 proc. daugiau nei kovą. Nesunku nuspėti, kad šie rodikliai – artėjančios vasaros darbų pasiūlos augimo įrodymas. LDB ekspertai savaitraščiui sakė, kad šiuo metu 17 proc. visų laisvų darbo vietų – terminuoto darbo pasiūlymai, susiję su šiltuoju laikotarpiu išaugančiu darbuotojų poreikiu. Terminuotų darbo pasiūlymų skaičius nuo kovo iki balandžio išaugo 75 proc.
Vis dėlto tik dalis vasarą uždarbiaujančių lietuvių lieka gimtinėje. Aukšti atlyginimai Vakarų Europoje masina ne tik ilgalaikio darbo ieškančius tautiečius, bet ir papildomų lėšų ieškotojus. Kalbintų įdarbinimo įmonių atstovai „Ekonomika.lt“ sakė, kad lietuvius labiausiai traukia valstybės, galinčios pasiūlyti 2 ir daugiau kartų didesnį atlyginimą už analogišką darbą.
Nuo artojo iki mūrininko
Artėjant šiltajam sezonui, labiausiai padaugėja darbų, kurie gali būti atliekami geromis oro sąlygomis arba susijusių su ūkio šakos sezoniškumu. LDB duomenimis, artėjant vasaros sezonui, daugiausia naujų darbo vietų atsiranda žemės ūkyje – darbuotojų poreikis išauga kone tris kartus. Kiti paklausiausi – statybininkai, pastarųjų reikia dukart daugiau ne įprastai.
Identiška situacija ir su darbo pasiūla užsienyje. Tarptautinės įdarbinimo bendrovės „Headex“ vadovas Povilas Variakojis savaitraščiui pasakojo, kad užsienyje su sezoniškumu siejamas statybų sektorius. „Artėjant vasarai pagyvėja statybos ir visi su jomis susiję procesai, todėl išauga suvirintojų, montuotojų paklausa, nors pastarieji nėra statybininkai tikrąją šio žodžio prasme“, – pasakojo P. Variakojis. Pašnekovas pridūrė, kad pastebima, jog prieš vasarą padidėja darbo paklausa ir įprastose įmonėse, mat reikia pamainos atostogų išėjusiems darbuotojams.
Lietuvos ir Latvijos gyventojams darbo vietų užsienyje ieškančios įdarbinimo agentūros „Qbis“ vadovo Sergejaus Naumčiko teigimu, ūkio darbuotojų vasaroms ieškoma ir už Lietuvos ribų. „Reikia nuo pomidorų ir paprikų skynėjų iki profesionalių gėlių priežiūros specialistų. Daugiausia darbo vietų kuriantys sezoniniai darbai priklauso nuo oro permainų“, – pasakojo S. Naumčikas. Vadovas pridūrė, kad dėl gerų orų padidėjęs restoranų lankomumas lemia ir mėsos apdorojimo pramonės darbuotojų poreikio augimą.
Išvažiuoja ne vien jaunimas
Sezoninio darbo trumpalaikiškumas lemia, kad dažniausiai poilsio vasaras parduoti linkę jauni žmonės. „Ši tendencija pakankamai normali, nes vasara – ne mokslo laikotarpis, o jaunimas nori papildomų pajamų“, – sakė P. Variakojis. Kartu pašnekovas pridūrė, kad iš esmės darbo ieško visi, kas jo neturi, o jaunimas tik papildo ieškančiųjų gretas.
LDB duomenimis, šio mėnesio pradžioje buvo įregistruota 3,6 tūkst. besimokančių ir darbo ieškančių asmenų. Tačiau LDB ekspertų teigimu, vasaromis suaktyvėja kaimiškų vietovių darbo rinka, kur didžiąją metų dalį darbo pasiūla būna nedidelė. Nors lietuviai aktyviai domisi darbu užsienyje, norintiesiems išvykti neretai iškyla sunkumų. „Užsienio kalba tampa pagrindine kiūtimi, užkertančia kelią padirbėti svečioje šalyje. Darbdaviai, ieškodami sezoninės darbo jėgos, reikalauja bent minimalių anglų kalbos žinių“, – rašoma LDB atsiųstame atsakyme.
Savo ruožtu bendrovės „Qbis“ vadovo teigia, kad vasarai darbo ieško net mokytojai. „Pastebime tendenciją, kad uždarbiauti išvyksta nemažai mokytojų. Nekalbu apie universitetų dėstytojus, tačiau mokytojai linkę porą mėnesių padirbėti. Deja, mūsų klientai Olandijoje ar Vokietijoje dažniau samdosi jaunesnius žmones, kurie fiziškai stipresni“, – pasakojo. S. Naumčikas.
Triskart didesnis atlyginimas
Nors darbo pasiūla vasaromis išauga ir Lietuvoje, to paties nebūtų galima pasakyti apie atlyginimus. Sezoninio darbo atlygis Lietuvoje mažai kuo skiriasi nuo įprasto, o adekvati situacija Vakarų ir Šiaurės Europoje suteikia galimybę per 30 dienų užsidirbti 2–3 mėnesių pajamų sumą.
Paklaustas, kokio dydžio algų galėtų tikėtis norintieji vasarą uždarbiauti užsienyje, S. Naumčikas teigė, kad dažniausiai mokama vietinė minimali alga. „Suma Vokietijoje ar Olandijoje siektų maždaug 1200 eurų per mėnesį į rankas, bet atmetus gyvenimo išlaidas ir draudimą, žmonėms lieka apie 900 eurų per mėnesį“, – sakė „Qbis“ vadovas.
„Headex“ vadovo teigimu, apibrėžti algos dydį nėra lengva, nes tai priklauso nuo išvykstančiojo turimos kvalifikacijos. „Tikrai smarkiai skirsis žmogaus, dirbančio valymo darbus, ir suvirintojo pajamos užsienyje. Skirtumas gali siekti net kelis kartus. Bendra tendencija, kad žmonėms darbai svečiose šalyse patrauklūs, kai galima užsidirbti 2,5–3 kartus daugiau nei Lietuvoje“, – pasakojo P. Variakojis. Motyvacija skirtinga
Savaitraščio kalbintus būsimus laikinuosius darbininkus motyvuoja ne vien pinigai. Vieni siekia palengvinti naštą tėvams, antri – prasmingai praleisti laiką. „Šventojoje dirbsiu jau ketvirtą vasarą ir tikrai negaliu skųstis“, – pasakojo teisę Vilniuje studijuojanti Karolina. Vasaromis padavėjos duoną kremtanti mergina pridūrė, kad didžiąją dalį pajamų sudaro arbatpinigiai, o darbas kurorte turi savų pliusų.
Ekonomikos studentas Rokas pasakojo emigruoti ateityje neketinąs, tačiau vasaromis uždarbiauti ne Lietuvoje nevengia, nes taip sumažina finansinę naštą tėvams. „Moku už mokslą, tad vasaromis stengiuosi susitaupyti studijoms. Dirbčiau ir Lietuvoje, bet tokios sumos tikrai nesutaupyčiau“, – pasakojo ne pirmus metus į Norvegiją vykstantis studentas.
Dvejus metus pradinių klasių mokytoja dirbanti Renata teigė, kad išvykti paskatina nedidelis atlyginimas Lietuvoje. Moteris pasakojo, kad darbas su vaikais – jos pašaukimas, tačiau papildomi finansai niekad nemaišo. „Dirbdama Lietuvoje jaučiuosi laiminga, bet vasaromis važiuoju užsidirbti iš esmės šildymo sezonui. Tikiuosi, ateityje to daryti nebereikės“, – savaitraščiui sakė mokytoja.
Geidžiamiausia – Norvegija
„Ekonomika.lt“ kalbinti įdarbinimo įmonių vadovai ir ketinantieji išvykti sutarė, kad geriausia šalis darbui vasarą – Norvegija. „Šią vasarą, ko gero, dažysiu sienas. Darbas nėra lengvas, tačiau per mėnesį pernai uždirbau apie 5 tūkst. litų, todėl jei važiuosiu, tai tik į Norvegiją“, – pasakojo Rokas. Pašnekovas pridūrė, kad Norvegija patraukli ne tik dėl didelio atlyginimo, bet ir dėl šiltų bei supratingų vietinių gyventojų.
Tuo tarpu P. Variakojis, nors ir sutiko, kad Norvegija pati populiariausia, teigė, kad tokią nuomonę visuomenėje dažnai lemia įvairūs stereotipai. „Aišku, Norvegija unikali valstybė viso pasaulio mastu, tačiau ji nėra guminė ir dažnai ne visi norintieji gauna darbą. Yra ir kitų šalių, kaip Vokietija ar Olandija, kur atlyginimai taip pat dideli, o darbo rinka keliskart didesnė“, – sakė „Headex“ vadovas.
FAKTAI: Sezoninis darbas
Lietuvos darbo biržos duomenimis, vasaromis miestuose labiausiai reikia statybininkų, kaimuose – žemės ūkio darbininkų, o kurortuose barmenų-padavėjų Minimalus atlyginimas Olandijoje – 5000 tūkst. litų, o Vokietijoje ir Norvegijoje alga sutartinė 2013 m. pirmą ketvirtį Lietuvoje įregistruota 191 tūkst. bedarbių Lietuvoje šiuo metu darbo neturi 108 tūkst. vyrų ir 83 tūkst. moterų
