UAB „Kurana“, įsikūrusi Pasvalyje – pirmoji įmonė Europos Sąjungoje (ES), vienoje technologinėje grandinėje suderinusi ekologiškų degalų, biodujų, šilumos ir elektros gamybą. Ji ne tik pati apsirūpina elektra bei šiluma, nenaudodama brangių gamtinių dujų, bet dalį pagamintos energijos parduoda.
ES parama: nauda įmonei –nauda gamtai
Pagrindinis unikalią beatliekinę technologiją savomis ir ES Sanglaudos skatinimo veiksmų programos lėšomis įdiegusios modernios bendrovės produktas – iš grūdų gaminami ekologiški degalai bioetanolis. Tačiau jį gaminant susidaro daug šalutinių produktų. Kita vertus, bioetanolio gamybai reikia daug šilumos ir elektros, o tai didina šių degalų gamybos savikainą. Be to, į aplinką patenka daug vadinamąjį „šiltnamio efektą“ sukeliančių dujų. Visa tai lėmė, kad UAB „Kurana“ vadovai nusprendė modernizuoti įmonę.
Įgyvendindama sumanymą – įdiegdama beatliekinę gamybos technologiją, kuri leistų iš šalutinių bioetanolio gamybos produktų patiems pasigaminti elektrą ir šilumą – UAB „Kurana“ pasinaudojo ES parama. Iš Sanglaudos skatinimo veiksmų programos prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ pagal priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“ šiai įmonei buvo skirta 18 mln. litų parama. Antra tiek – pačios įmonės lėšos, o bendra projekto vertė – daugiau kaip 39 mln. litų.
Tačiau investicijos pasiteisino su kaupu. Įgyvendinusi projektą „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, statyba Pasvalyje“, UAB „Kurana“ dabar iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagamina 30,7 mln. kilovatvalandžių šiluminės ir 12,4 mln. kilovatvalandžių elektros energijos. Dėl to, kad elektros ir šilumos energija gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių, į aplinką kasmet nepatenka maždaug 19 tūkst. tonų CO2.
Sava elektra iš savų biodujų
UAB „Kurana“ generalinis direktorius Vladas Linkevičius pasakoja, kad galvoti, kaip racionaliai panaudoti šalutinį gamybos produktą – grūdų išspaudas, kitaip vadinamas žlaugtais, pradėjo dar vadovaudamas kitai įmonei. Tačiau būtent UAB „Kurana“, pasinaudojusi ES parama, žlaugtus praėjo naudoti biodujų gamybai. „Sužinojome, kad galime gauti ES paramą ir modernizuoti gamybą taip, kad gamintume ne tik ekologiškus degalus, bet patys pasigamintume elektros energiją ir šilumą, kurios reikia šių degalų – bioetanolio gamybai. Paramą gavome, ir netrukus, 2009 metų gruodį jau pradėjo veikti įmonė, kuri, degindama mūsų pačių pasigamintas biodujas, gamina elektros energiją“, – prisimena kaip viskas prasidėjo V. Linkevičius.
Jis pabrėžia, kad UAB „Kurana“ įdiegta technologija ypatinga tuo, kad visi gamybos procesai susiję tarpusavyje. „Biodujų negalėtume pagaminti negamindami bioetanolio, o be dujų negalėtume pagaminti elektros. Vienas be kito šie procesai negali egzistuoti, kadangi gaminant bioetanolį susidaro šalutinis produktas – žlaugtai, kuriuos mes ir naudojame biodujų gamybai“, – aiškina Pasvalyje įsikūrusios UAB „Kurana“ vadovas. Už ES paramos lėšas modernizuotoje įmonėje, pasakoja V.Linkevičius, veikia 4 kogeneratoriai, kurių galingumas po 1 megavatą elektros ir 1,08 megavatą šilumos. Juose naudojamos tik pačioje UAB „Kurana“ pagamintos dujos. Atsisakiusi brangių gamtinių dujų, kurių pirkdavo apie 12 mln. kubinių metrų per metus, UAB „Kurana“ ne tik atpigino ekologiškų degalų gamybos savikainą ir sumažino atmosferos taršą. Dar labiau ji sumažėjo, kai pernai pasvaliečiai pasistatė biokuru kūrenamą katilinę.
Kadangi iš atsinaujinančių energijos išteklių gaminamos elektros ir šilumos kogeneratoriai pagamina daugiau negu reikia pačios įmonės reikmėms, dalį energijos UAB „Kurana“ parduoda.
„Savo reikmėms mes sunaudojame apie pusę įmonėje pagaminamos elektros. Jos perteklių iš mūsų perka AB „Lesto“.Visos šilumos, kurią pagamina kogeneratoriai ir biokuro katilinė, mes taip pat nesunaudojame, – tęsia pasakojimą V. Linkevičius. – Perteklių parduodame AB „Panevėžio energija“ Pasvalio rajoninei katilinei. Šildome Pasvalį. Tai naudinga ir jiems, ir mums. Žiemą mūsų šilumos miestui ne visada užtenka, bet vasarą šilumininkams savo katilų net nereikia kurti, o mes papildomai uždirbame.
Tačiau ir tai dar ne viskas. Dėl įdiegtos modernios technologijos į atliekas nepatenka net tai, kas lieka gaminant biodujas, kuriomis kūrenami šilumą ir elektrą tiekiantys kogeneratoriai. Biodujas pasvaliečiai gamina iš žlaugtų anaerobinio pūdymo būdu. Pagaminus dujas, lieka biomasė. Tyrimai parodė, kad ji – vertingos organinės trąšos, kurios atitinka visus šiam produktui keliamus reikalavimus ir puikiai tinka laukams tręšti. Per parą UAB „Kurana“ pagamina apie 350 tonų trąšų, kurias mielai naudoja rajono žemdirbiai.
Kiek bus, tiek sunaudosime
Jau trejus metus biomasę, likusią UAB „Kurana“ po bioetanolio ir biodujų gamybos, mielai naudojančio žemės ūkio kooperatyvo „Baltas lašas“ agronomas Saulius Bošteris patvirtina: tai vertingos natūralios trąšos. „Tai puikios natūralios trąšos. Jeigu UAB „Kurana“ galėtų mums pasiūlyti jų daugiau, mielai paimtume, nes turime apie 2 tūkst. hektarų žemės, žolę pjauname tris kartus per vasarą, tad trąšų mums reikia labai daug. Sunaudosime visas, kiek tik jie pagamins“, – sako jis.
Agronomo teigimu, bendradarbiauti apsimoka ir jų kooperatyvui, kuris specializuojasi gyvulininkystėje, ir UAB „Kurana“.
„Mums šis bendradarbiavimas naudingas dėl to, kad reikia pirkti mažiau brangių birių cheminių trąšų, nes jas pakeičia biomasė, kurią tiekia UAB „Kurana“. Šiose ekologiškose trąšose gausu kalio, fosforo, azoto, kitų augalams reikalingų mikroelementų. O jiems nereikia sukti galvos, kur dėti šalutinį produktą – biomasę“, – aiškina agronomas S. Bošteris.
Šildo butus, bet ne orą
Bendradarbiavimu su UAB „Kurana“ patenkintas ir „Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa. Jis pabrėžia, kad šiluma, kurią perka iš šios įmonės, gerokai pigesnė už gaminamą jų pačių. Be to, UAB „Kurana“ pagaminta šiluma nepaleidžiama vėjais.
„Pirkti šilumą iš UAB „Kurana“ mums apsimoka. Palyginamosiomis kainomis mūsų šiluma kainuoja apie 16,8–17 centų už kilovatvalandę, o iš šios įmonės mes perkame už 11,7 cento. Tiesa, dėl to patiems pasvaliečiams šilumos kaina nesumažėjo, nes mes tiekiame šilumą 7 savivaldybėms. Visoms kaina yra vienoda, o 10 tūkst. megavatvalandžių, kuriuos pernai patiekė UAB „Kurana“, didesnės įtakos kainai negali padaryti“, – pasakoja P. Diksa.
Kalbėdamas apie naudą, kurią dėl UAB „Kurana“ įgyvendinto ES lėšomis iš dalies finansuoto projekto „Termofikacinės elektrinės, naudojančios atsinaujinančius energijos išteklius, statyba Pasvalyje“, gauna ir kitos įmonės bei visi regiono gyventojai, P. Diksa pridūrė:
„Labai gerai, kad ir UAB „Kurana“, ir kitos regiono įmonės racionaliai naudoja šilumą, kad užuot šildę orą, panaudoja ją miestų šildymui. Todėl ir mums brangių gamtinių dujų, kurios teršia aplinką, reikia pirkti mažiau“. O tai reiškia, kad spręsdama savo problemas, kiekviena įmonė prisideda prie Lietuvos įsipareigojimų ES atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijos gamybai vykdymo.
