„Tokie dalykai, kaip mokesčių vengimas, vyksta. Didelis iššūkis tai susekti, nes pasaulio ekonomika yra globali, kapitalas greitai gali pabėgti iš vienos jurisdikcijos į kitą. Šių dokumentų nutekinimas parodo tik tas tendencijas, kurios jau ganėtinai ilgą laiką vyksta pasaulio ekonomikoje“, – vertina ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tačiau ekonomistas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad net tuos žmones, kurie nujautė, jog vyksta mokesčių vengimai, turėjo šokiruoti toks epideminis pinigų plovimo mastas. Įtraukęs tiek daugybę šalių, tiek asmenų.
„Aš manau, kad bet kuriuo atveju, viešinimas jau davė naudą. Pirmiausia parodė, kad galimas precedentas, jog net ir atsitiktinėmis aplinkybėmis informacija išplaukia į viešumą ir susiję žmonės gali susidurti su rimtomis problemomis. Manau tokio skandalo net jei ir nesustiprins aplinkos reguliavimų, vis tiek privers kitus, nusižengsiančius ateityje žmones pagalvoti apie pasekmes, kas gali atsitikti, jei dėl vienokių ar kitokių aplinkybių informacija išplauktų į viešumą“, – sako ekonomistas.
Smarkus signalas sunerimti korumpuotiems politikams
Ekonomistų manymu, nereikėtų vertinti verslininkų ir politikų taip pat. Pastariesiems moralės kartelė yra iškelta aukščiau, nes jie atstovauja žmones.
„Verslininkai susidurs su tuo, kad turės labai nemalonų aiškinimąsi su mokesčių institucijomis, tačiau kadangi tai privatūs verslininkai, galimai tai nereikš kažkokios jų karjeros pabaigos. O ne vienam iš politikų tai gali reikšti karjeros pabaigą. Jei žmogus puoselėjo savo karjerą keliasdešimt metų, o po to paslydo, taip ir nubraukė visą savo darbą, tai pakankamai skaudi pasekmė“, – įvertina G. Nausėda.
Ekonomistas Žilvinas Šilėnas prideda, kad verslininkai ir politikai – dvi skirtingos kategorijos žmonių.
„Nereikia Lionelio Messi ir Vladimiro Putino dėti į tą pačią lentyną. Manau, kad tai yra stiprus signalas būtent tiems valstybių vadovams, kuria vagia savo piliečių pinigus ir perveda juos į ofšorines sąskaitas. Politikai, kurie oficialiai neužsiima verslu, o turi milžiniškas sumas ofšorinėse įmonėse, akivaizdu, kad ne iš verslo tuos pinigus pasidarė“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.
Premjeras Algirdas Butkevičius tikisi, kad „Panamos popierių“ nutekinimas paveiks visus mokesčių mokėtojus ir paskatins būtų sąžiningesniais.
„Aš vertinu, kad tai (ofšorinių bendrovių steigimas, siekiant išvengti mokesčių mokėjimo – BNS) yra labai neigiamas dalykas. (...) Šitą informaciją, kuri yra atskleista, aš vertinu labai teigiamai. Aš manau, kad tokių mokesčių vengimų atvejų ženkliai sumažės“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
Tuo tarpu Ž. Mauricas nelinkęs vertinti kam labiau „Panamos popierių“ paviešinimas atsilieps. Jo nuomone, svarbiau susitelkti, ne ties pasekmėmis, o žiūrėti į problemos šaltinį ir kovoto su juo.
Ar skatins didesnę valstybės kontrolę?
Nors savaime ofšorinių įmonių kūrimas nėra blogas dalykas, sunkiausia yra užtikrinti jų kontrolę. Premjeras A. Butkevičius įžvelgia problemų komunikacijoje tarp Lietuvos komercinių bankų ir teisėsaugos.
„Šitoje srityje reikia daugiau bendradarbiavimo komercinių bankų su, pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, daug greičiau turėtų būti sureaguota ir perimta informacija tarp bankininkystės ir atsiskaitymuose, nes į ofšorines kompanijas dažnai yra pravedami pinigai ne iš karto iš įmonės į tam tikrą ofšorinę kompaniją, bet tie pinigai keliauja per keletą įvairiose valstybėse esančių komercinių bankų, kol pasiekia tam tikras taip vadinamas salas, kur tos bendrovės yra įsteigtos“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė A.Butkevičius, rašo BNS.
Dėl susiklosčiusios padėtis bus planuojamas susitikimas su komercinių bankų vadovais. Vis dėlto Ž. Šilėnas pirmiausia skatina pažvelgti į priežastis, kodėl verslai keliasi į ofšorines įmones, o ne lieka Lietuvoje.
„Ofšorines įmones lengva demonizuoti, tačiau iškelti verslą į kitą šalį nėra nieko blogo ar nelegalaus. Vienos šalys gali pasiūlyti dideles rinkas, pavyzdžiui, Kinija ir JAV. Kitos šalys gali pasiūlyti mažesnius mokesčius ar pigesnę darbo jėgą. Tokia konkurencija yra normalus dalykas. Mes piktinamės kad įmonės iš Lietuvos keliasi į Olandiją ar Estiją, nes ten mažesnis mokesčiai, bet gal protingesnis kelias patiems sumažinti mokesčius ir sudaryti tokias sąlygas, kad įmonės norėtų registruotis Lietuvoje“, – svarsto Ž. Šilėnas.
Anot jo, ne vienos šalies patirtis rodo, kad sumažinus mokesčių tarifą, labiau apsimoka būti sąžiningiems ir mokesčius mokėti, negu juos slėpti.
Ekonomistas G. Nausėda viliasi, kad griežtesni reguliavimo pasiūlymai bus nuo šiol sutinkami optimistiškiau.
„Toks verslumas, pinigų mėtymas iš sąskaitų į sąskaitas idant būtų nuslėpti mokesčiai, Lietuvoje nekelia nei pragyvenimo lygio, nei gerina ekonominę situaciją. O tos iniciatyvos, kurios dabar pradėtos, dažnai sutinkamos labai skeptiškai iš liberalių partijų pusės. Mat valstybė per daug kišasi ir varžo verslą. Manau dėl šių aplinkybių bus daugiau argumentų pagrįsti, kodėl taip daroma ir kodėl tų pinigų judėjimu yra domimasi. Praradimai yra milžiniški, kalbame apie galimybę susispausti, susiveržti diržus keliasdešimčia milijonų eurų, o galimai tuo metu kažkur neprižiūrimai plaukioja pinigėliai, kurių mastas 100 ar dar daugiau kartų didesnis“, – komentuoja G. Nausėda.
Ekonomisto Ž. Maurico nuomone, dera žvelgti į situaciją globaliai ir skatinti, kad pačios valstybės jungtųsi prie iniciatyvų, kurias rengia Tarptautinis valiutos fondas bei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, siekiant užtikrinti verslų skaidrumą.
„Tai nėra vienos individualios šalies reikalas, tai pasaulinis reikalas ir turi būti kuruojamas pasauliniu mastu, tik taip manau, kad įmanoma sumažinti tą mastą. Tokie dalykai visada kažkiek egzistuos, kaip ir narkotikų prekyba, kontrabanda ir panašiai. Čia tik klausimas, kiek mes norime tai toleruoti“, – mano ekonomistas.
Anot jo, dabar svarbiau žiūrėti į ateitį ir dėmesį sutelkti ne ties įvykdytais nusikaltimais, o į priežastis ir kaip joms būtų galima užkirsti kelią iš anksto.
„Čia jau atskirai šalys turėtų kovoti su korupcija. Lietuvoje 20 proc. egzistuoja šešėlinė ekonomika. Pasiūlymų yra aibė: nuo mokesčių naštos mažinimo iki viešojo sektoriaus mažinimo. Korupcija apskritai susidaro tuomet, kai mokesčių mokėtojų pinigai naudojami netikslingai. Per viešuosius pirkimus, per įvairias kitas paskirstymo arba net mokesčių surinkimo atvejus. Reikia ne vien draudimų, bet ir paskatų, kad žmonės neitų į šešėlį ir pinigus legalizuotų. Paskatos, tai nebijoti laikyti didesnių sumų savoje valstybėje. Rusijoje bijo laikyti, dėl to ir dairosi kitur“, – teigia Ž. Mauricas.
Skelbiami duomenys tikrinami
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) teigimu, šiuo metu yra tikrinama visa informacija, kurią paskelbia žiniasklaida.
„FNTT tikrina informaciją apie asmenis, sandorius ir finansines operacijas. Ši informacija lyginama su jau turimais analitiniais, žvalgybiniai ir procesiniais duomenimis. Jei bus nustatyti nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų požymiai, bus priimami atitinkami sprendimai“, – informuoja FNTT.
Nusikalstama veika yra apibrėžta LR BK 216 str. „Nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimas“, kurioje nustatyta maksimali – laisvės atėmimas iki septynerių metų.
tv3.lt primena, kad „Panamos popieriais“ vadinamas žurnalistinis tyrimas – bene didžiausias visų laikų konfidencialios informacijos nutekinimas. Daugiau negu 100 žiniasklaidos grupių vykdytas tyrimas, apimantis 40 metų kauptus finansinius dokumentus, elektroninius laiškus ir pasų duomenis, rodo, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose.
