• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus.

57

Lietuviai mėgsta lyginti skirtingose šalyse pamatytas maisto produktų ir kitų prekių kainas. Nors ekonomistai tvirtina, kad to nereikėtų daryti, kadangi yra visas sąrašas veiksnių, lemiančių tokius skirtumus.

REKLAMA

Anaiptol, portalo tv3.lt žurnalistai apsilankė Latvijos, Lenkijos ir Vokietijos prekybos centruose, kur užfiksavo konkrečių prekių kainas. Jas galėsite pamatyti ir palyginti galerijose. Ekonomistai taip pat atskleidė, kodėl net tos pačios tarptautinės prekės kainuoja skirtingai.

Skiriasi ne tik kainos

Dar rugsėjo mėnesį po kilusio skandalo visoje Europoje apie pastebėtą maisto produktų kokybės skirtumą atskirose šalyse, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atlikto tyrimą, kurio metu atskleidė, kad Lietuvoje ir Vokietijoje parduodamų žinomų gamintojų maisto produktų sudėtis skiriasi. Net 23-jų iš 33-jų tirtų – prastesnės kokybės.

Komisijai Seime aiškinantis, kodėl Lietuvą galimai pasiekia prastesnės kokybės produktai, ima aiškėti, kad ši situacija, deja, bet nuo nieko nepriklauso. Prekybininkai aiškina, kad prekių sudėtis ne jų valioje, parlamentarai linkčioja galvomis pritardami, o maisto kokybės sargai skėsčioja rankomis, nes nieko negali pakeisti.

REKLAMA
REKLAMA

Paskutiniame Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikos rinkai tiekiamų galimai žemesnės kokybės maisto produktų posėdyje lankėsi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika bei maisto produktų pardavėjų ir tiekėjų atstovai.

REKLAMA

Komisijos nariams jie vieningai tvirtino, kad prekių sudėtis nuo platintojų ir pardavėjų nepriklauso. Dalis jų tikino, kad sudėties skirtumai atsirado dėl techninių klaidų – keičiant ar supainiojus produktų pakuotes, tobulinant receptūrą.

Tą kartą į sąrašą pateko itin populiarios tarptautinės prekės. Portalo tv3.lt žurnalistai fiksavo dalies sąraše minėtų produktų kainas skirtingose šalyse. Visgi, ekonomistai turi ne vienodą nuomonę dėl šios diskusijos apie produktų kokybę.

REKLAMA
REKLAMA

„Mano nuomone, čia yra erdvė spekuliacijai, norint sukelti šaršalą. Turi būti daromi laboratoriniai tyrimai, kur palyginimus atliktų profesionalai, o ne politikai ir ne pavieniai žmonės. O remtis kalbomis, kvapu ar pavienių žmonių skoniu, nenorėčiau“, – įsitikinęs kalbėjo T. Povilauskas.

J. Rojaka taip pat tvirtino laukianti komisijos išvadų, tačiau tikino pati pastebėjusi kai kurių ne maisto produktų skirtumus.

Maža šalis – didelės kainos

Žinomi ekonomistai priminė pagrindinius veiksnius, kodėl skirtingose šalyse tie skiriasi net tų pačių produktų kainos. Tiek DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka, tiek SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas tvirtina, kad kainų skirtumai remiasi į mokestinus dalykus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Nemenkos įtakos turi pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kai kuriose šalyse yra PVM lengvatos. Lietuvoje maisto produktai į lengvatų sąrašą nepatenka. Antras veiksnys, susijęs su rinkos dydžiu, čia mes mažai ką galime padaryti.

Transportavimo, pardavimo kaštai lemia tai, kad mažesnėse šalyse kainos yra didesnės nei didesnėse rinkose, pavyzdžiui Lenkijoje, Vokietijoje. Ten yra didesnis asortimentas, didesnė konkurencija ir tai veda prie mažesnių kainų“, – sakė J. Rojaka.

REKLAMA

Jai antrino ir SEB banko vyriausiasis analitikas. „Dėl savo dydžio, Lietuvos ir visos Baltijos šalių įmonės nesugeba išsireikalauti geresnių sąlygų ir kainų. Mes esame per maži, kad gautume tokias dideles nuolaidas kaip kitos Vakarų šalys.

Lenkai dėl savo ekonomikos masto gali gauti didesnes nuolaidas, aišku ir konkurencijos lygis atitinkamai skiriasi. Lenkų mažmeninė prekyba yra kur kas didesnė nei Baltijos šalyse“, – tvirtino T. Povilauskas.

REKLAMA

Jo teigimu, egzistuoja ir dar vienas veiksnys – jeigu lietuviai mažiau pirktų, o ne prisitaikytų prie kylančių kainų, sumažėtų pardavimai ir tikėtina, kad būtų mažinamos kainos.

Kas brangs šiemet?

SEB banko vyriausiojo analitiko teigimu, šiemet galima laukti ne tik kainų augimo, bet ir kai kurių produktų atpigimo. Pavyzdžiui, pigs pieno produktai. „Po pernykščio kainų šuolio, ypač kalbant apie sviestą, jis turėtų šiemet tikrai pigti. Eksporto šalyse tai jau matoma, nors ir mūsų prekybos centruose matosi, kad akcijų padaugėjo, tad sviestas dar atpigs.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Su duonos ir konditerijos gaminiais, kol kas nėra daug ženklų, kad brangtų. Bet jų kainas lemia derlius, tad reikės žiūrėti, koks jis bus šiemet. Nors dabartinė miltų kaina beveik nepakitusi“, – pasakojo T. Povilauskas.

Jis grėsmę labiau įžvelgia dėl degalų pabrangimo, kuris atsilieptų kainų augime, transportuojant visas prekes. Jam antrino ir J. Rojaka, sakydama, kad dėl naftos produktų pabrangimo, gali augti visų prekių kainos.

REKLAMA

Paklausus, ar jau galima tikėtis dažnesnių lietuvių išvykų apsipirkti į užsienį, ekonomistai pripažino, kad ryškaus pokyčio nebus. Viena iš priežasčių – galimybė apsipirkti internetu. T. Povilauskas taip pat atskleidė, kodėl lietuviai gali net rečiau vykti į Lenkiją apsipirkti.

„Jau kelias savaites stiprėja zloto kursas ir jau dabar manoma, kad šiemet zlotas turėtų dar stiprėti euro atžvilgiu. Vadinasi, apsipirkti Lenkijoje vien dėl zloto stiprėjimo bus brangiau. O juk lenkų pranašumas kainų atžvilgiu, būtent ir nulemtas pigaus zloto. Tad jam sustiprėjus, prekės pabrangtų apie dešimt procentų. Todėl Lenkijoje apsipirkimai gali nebeaugti“, – sakė SEB banko vyriausiasis analitikas.

O kol dar neišvyko ieškoti mažesnių kainų, siūlome pasižvalgyti nuotraukų galerijose, kur užfiksuotos kainos.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų