Vida Tavorienė
Mokslininkai kol kas nesutaria, kokios yra esminės vykstančių gamtos pokyčių priežastys. Vieni tvirtina, kad klimato kaitą sukėlė žmonių veikla. Kiti daro prielaidą, kad tam daugiausia įtakos turi Saulės aktyvumas. Mat paaiškėjo, kad šiltnamio efektas pastebėtas ir kitose planetose, pavyzdžiui, Marse ir Veneroje, kur, kaip manoma, nėra nė gyvos dvasios.
Mada ir nauda
Naujos prievolės laukia ir mūsų žemdirbių. Briuselis nurodė, kad ne mažiau kaip 30 proc. Kaimo plėtros 2014–2020 m. programos biudžeto – beveik 2 mlrd. litų – turi atitekti klimato kaitos pasekmėms švelninti. Nekyla jokių abejonių, kad žemdirbiai privalo tausoti gamtą ir Žemę. Tik jei kalbame apie globalius klimato pokyčius, vienodos žaidimo taisyklės turėtų galioti ir europiečiui, ir amerikiečiui, ir kinui.
Ūkininkai šmaikštauja, kad svarbu, jog sutarus žaisti futbolą, viena komanda nežaistų apsiavusi batais, o kita – plaukmenimis. Atrodo, kad kol kas žaidžiama būtent taip. Juk didžiausia šiltnamio efektą skatinanti tarša yra JAV (20 proc.) bei Kinijoje (15 proc.). O Lietuvoje, palyginti su didžiosiomis valstybėmis, per metus išmetamų šiltnamio efektą skatinančių dujų kiekis sudaro labai menką dalį (apie 0,05 proc.) pasaulyje išmetamų tokių dujų.
„Mes milijonus skiriame paukšteliams saugoti, branginame maisto gamybą, o Amerikoje, kitose šalyse auga herbicidams atsparių ir gausiai jais apdorojamų genetiškai modifikuotų augalų plotai. Ar žinome, kiek dėl to jie turi problemų? Greitai pasekmes srėbsime visi. Man akivaizdu, kad pasaulyje įsigalėjo dvigubi standartai. Vieniems viskas galima, o kitiems – tik tai, ką nurodo pirmieji. Ši taisyklė galios ir taikantis prie klimato kaitos“, – įsitikinęs nemažai pasaulio šalių aplankęs žilagalvis žemdirbys, nenorėjęs, kad jo pavardė būtų minima laikraštyje.
Šis garbaus amžiaus ūkininkas ir žemės ūkio specialistas turi nemažai bendraminčių. Vis dažniau kalbama, kad klimato kaitos tema tapo ir madinga, ir naudinga. Mūsų žemės ūkio specialistai taip pat nevienareikšmiškai vertina dėl klimato kaitos atsirandančius apribojimus žemės ūkiui.
„Iš dalies galima suprasti Briuselio reikalavimus dėl klimato kaitos. Tai – tarsi paaiškinimas europietiškai visuomenei, kad reikia remti žemės ūkį ir kaimo plėtrą, jei norime švelninti gamtos pokyčius“, – pastebėjo Lietuvos žemės ūko bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas neabejoja, kad žemdirbiams ne valia pyktis su gamta. Tačiau jam akivaizdu ir tai, kad pasinaudojus klimato kaitos grėsmėmis siekiama, jog mūsų ūkininkai mažiau gamintų.
„Olandai po pėdą atkovoja žemę iš jūros. O mes verčiami savo žemę palikti pūdymuoti. Pasaulyje auga maisto poreikis, taigi, turime labai atsakingai galvoti, kaip racionaliai naudoti žemę: nenualinti jos, bet ir nekurti perteklinių apribojimų“, – samprotavo A.Stančikas.
Valgysime mėgintuvėliuose išaugintą mėsą?
Jei dėl klimato atšilimo kaltinama žmonių veikla, žemės ūkis yra vienas iš svaresnių šiltnamio efektą skatinančių veiksnių. Galvijai išskiria didelius kiekius metano, dėl pasėlių tręšimo daugėja azoto dioksido, aplinką teršia žemės ūkio mašinos ir kt. Turint omenyje, kad 2050 m. reikės išmaitinti jau apie 9 mlrd. pasaulio gyventojų, tarša dėl žemės ūkio tik didės, aišku, jei iki to laiko nebūsime priversti valgyti laboratorijų mėgintuvėliuose išaugintos mėsos bei kitokių produktų, pagamintų taikant naujas technologijas.
Kaip ir reikalauja Briuselis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programoje daug kalbama apie klimato kaitą ir jos pasekmių švelninimą. Numatoma skatinti pažangesnį ūkininkavimą, kuris mažintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Žemdirbiai bus skatinami statyti biodujų jėgaines, iš biomasės gaminti energiją, ūkininkauti ekologiškai bei tausojant aplinką, taikyti klimatą saugančią augalininkystės kultūrų rotaciją bei kitokias žalinimo priemones, išlaikyti biologinę įvairovę ir kt.
„Dėl priemonių klimato kaitos pasekmėms švelninti jau susitaikėme ir per daug nepurkštaujame, juolab kad patys čia, Lietuvoje, rašysime taisykles, kaip tą paramą naudosime. Čia nebus tokių griežtų apribojimų, tad, manau, didelių bėdų neturėsime. Prie šių priemonių galėsime priskirti ir melioracijos sistemų atnaujinimą, ir užimtumo bei verslų įvairovės didinimą kaimo vietovėse, ir kt. Daug griežčiau žiūrima į žalinimą – tam privaloma skirti 30 proc. tiesioginių išmokų voko“, – sakė J.Kraujelis.
Anot A.Stančiko, diskutuojant klimato kaitos tema galima įžvelgti nemažai gamtos sergėtojų prieštaravimų. „Štai aplinkosaugininkai sako, kad gyvulių mėšlas dabar yra pats baisiausias dalykas. Bet kaip atkurti dirvožemį, kuriame mažėja humuso? Tai – rimta problema. Kiti kalba apie sėjomainą. Sutinku, kad ją reikia taikyti. Anksčiau Lietuvoje buvo taikoma ir trilaukė, ir penkialaukė sėjomaina. Turi būti augalų kaita, tačiau kitose šalyse nuolat auginamos monokultūros, pavyzdžiui: kukurūzai, sojos. Kaip visa tai suderint ir kaip rasti tiesą? Kur slypi tikras rūpestis, o kur – ekonominiai ar politiniai interesai?“ – klausė ŽŪR pirmininkas.
Neįsisąmonino naujų grėsmių
A.Stančikas pastebėjo, kad ES ūkininkų laukia nauji iššūkiai, kurie dar nėra pakankamai įvertinti ir įsisąmoninti. Vyksta ES ir JAV derybos dėl laisvosios prekybos sutarties. Pasirašius ją, ES turėtų įsileisti produktus, kurių gamyboje naudojami augimo hormonai, genetiškai modifikuoti organizmai bei produktai, kurie sterilizuoti naudojant pieno rūgštį ar chlorą, ir pan.
„ES buvo nusiteikusiųjų prieš GMO ir augimo hormonus, tačiau dabar pozicija jau šiek tiek švelnėja: kalbama apie tai, kad galbūt šalys narės pačios turėtų dėl to apsispręsti. Nesunku įsivaizduoti, kas bus, kai į mūsų rinką pateks dėl mažesnių energijos sąnaudų bei GMO naudojimo pigesni JAV produktai. Mūsų šalies vartotojų pajamos nedidelės, tad dažnas pirmiausia žiūri į kainą. Kiek tada reikės mūsų produkcijos? Ar mūsų ūkininkai apskritai galės konkuruoti, jei jie rūpinsis klimato kaitos pasekmių švelninimu, įgyvendins kitas aplinkosaugos prievoles, o naujas rinkas užkariauti pasiruošę amerikiečiai pigins gamybą dabar skambiai vadinamomis biotechnologijomis?“ – dėl naujų grėsmių susirūpinęs sakė ŽŪR vadovas.
Ko verti bus ir ES gyvūnų gerovės, mėšlui tvarkyti nustatyti reikalavimai, dėl kurių brangsta gamybos sąnaudos? Mūsų ūkininkai labai daug į tai investuoja, o JAV tokių prievolių nėra. „Štai dar vienas pavyzdys. ES ir Amerikos reikalavimai chemikalų likučiams produkte skiriasi net šimtą kartų. Europiečiai sako, kad pesticidų, herbicidų likučiai kenkia žmogui, o amerikiečiai tvirtina, kad tai reikia įrodyti. Jei neįrodyta, vadinasi, galima vartoti“, – sakė A.Stančikas. Kad JAV mažai rūpi vartotojai, jis sakė įsitikinęs Meksikoje, kur pernai vyko ES ir Šiaurės Amerikos atstovų konferencija, kurios svarbiausia tema buvo derybos dėl laisvosios prekybos sutarties.
„Airiai ten plėšėsi aiškindami, kiek jie stengiasi dėl vartotojo, dėl gaminamo produkto atsekamumo ir pan. O JAV atstovas pareiškė, kad vartotojui nebūtina žinoti apie gamybą, jo pareiga – pirkti ir vartoti. Tokia pozicija mus šokiravo“, – pasakojo ŽŪR vadovas.
Sumenko valstybės indėlis
Žemdirbiams atstovaujančių organizacijų lyderiai pabrėžė, kad jei europinės paramos panaudojimą lydi nurodymas dėl klimato kaitos pasekmių švelninimo, prie Kaimo plėtros programos įgyvendinimo galėtų labiau prisidėti ir mūsų valstybė. Ankstesniu laikotarpiu valstybės lėšos sudarė 25 proc. viso Kaimo plėtros programos biudžeto, o 2014–2020 m. planuojamas valstybės indėlis sumenko iki 15 proc.
„2007–2013 m. Lietuva iš savo biudžeto pridėjo beveik 1,8 mlrd. litų, o dabar jos indėlis sumažėjo iki daugiau kaip 1,2 mlrd. litų. Kai pasiteiravome, kodėl negalėtų kofinansavimui skirti daugiau lėšų (juk ekonomika atsigauna), Žemės ūkio ministerija paaiškino, kad taip reglamentavo Briuselis: 85 proc. – ES paramos lėšos ir 15 proc. – valstybių narių lėšos. Mums nesuprantama, kodėl reguliuojamas net valstybės biudžeto lėšų skirstymas“, – stebėjosi J.Kraujelis.
ŽŪR pirmininkas įsitikinęs, kad Kaimo plėtros programos kofinansavimo jokiu būdu nereikėtų mažinti, o priešingai – padidinti jį iki 30 proc. „Kofinansavimo kartelė buvo nuleista iki 15 proc. dėl Graikijos, kitų šalių finansinių problemų. Bet juk niekas nedraudžia daugiau lėšų skirti iš valstybės biudžeto. Pavyzdžiui, austrai iš nacionalinio biudžeto finansuoja 50 proc. Kaimo plėtros programos priemonių. Jei mūsų Vyriausybė sutiktų kofinansuoti 28 proc., Kaimo plėtros programos biudžetas prilygtų praėjusio laikotarpio paramai“, – aiškino A.Stančikas.
