Vokietija – viena iš Europos sąjungos šalių, su kurios rinka aktyviausiai siekia dirbti Baltijos šalių vežėjai. VŠĮ „Edukacijos ir tyrimų centro“ atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos vežėjai po Vokietijos labiausiai nori bendradarbiauti su Rusija, Belgija, Prancūzija ir Italija. Plačiau paanalizuosime visų šių šalių rinkas, krovinių pervežimų verslui aktualiais aspektais, tačiau pradėkime nuo Vokietijos.
Remiantis „World Economic Forum“2011-2012 m. sudarytu konkurencingumo reitingu, Vokietija užima šeštąją vietą pasaulyje. Prekybos įgalinimo indekse ypač gerai įvertinta šalies transporto infrastruktūra (pirma vieta pasaulyje). Vokietijoje labai gerai išplėtotas transporto tinklas. Šalyje veikia 549 oro uostai (330 iš jų su asfaltuotu pakilimo taku), geležinkelių tinklo ilgis 41981 km., vandens kelių ilgis sudaro 7467 km., o kelių tinklas – net 644480 km. Logistikos sektorius Vokietijoje yra trečias pagal dydį šalyje generuojantis 200 mlrd. Eurų apyvartą arba 7 proc. šalies BVP.
Tarptautinių krovinių pervežimų versle, bendradarbiauti su vokiečiais palanku dėl daugelio priežasčių: šalyje stabili politinė, teisinė, ekonominė aplinka, aukštas įmonių patikimumo ir kreditingumo lygis, modernus ir nuolat atnaujinamas infrastruktūros tinklas, kuris maksimaliai užtikrina saugumą ir krovininio transporto mobilumą. Dar vienas privalumas krovinių pervežimo verslui yra tas, kad Vokietijos įmonės pasižymi atvira tarptautinėms rinkoms verslo kultūra.
Vis tik šalis turi ir silpnųjų pusių. Vienas iš pagrindinių šalies silpnybių – federalinis valstybės valdymas. Dėl to teisinė aplinka ir tam tikros prekybos, logistikos, krovinių pervežimo taisyklės atskirose Vokietijos žemėse gali skirtis (pvz. eismo apribojimai švenčių dienomis). Dar vienas ryškesnis šalies minusas yra tas, kad Vokietijoje kaip ir visoje ES, transporto politika tampa vis labiau diskriminacinė kelių atžvilgiu. Keliams skiriamas mažesnis finansavimas, nei vidaus vandenų transportui, geležinkeliams.
Kelių mokesčiai
Vokietija siekia didinti krovininį transportą geležinkeliais ir vidaus vandenimis, tačiau išlaikant, bet nedidinant esamas transportavimo keliais apimtis. Nauja magistralinių kelių apmokestinimo sistema buvo pradėta diegti 2009 m.
Šalies planuose numatoma, kad mokesčiai surinkti iš krovininio transporto, toliau bus investuojami magistralinių kelių plėtrai. Siekiama pereiti prie sistemos, kad keliai būtų rekonstruojami ne iš biudžeto lėšų, bet iš pajamų, surinktų iš infrastruktūros naudotojų. Toks uždaro finansavimo ciklas jau taikomas nuo 2011 m., ir iki 2015 m. planuojama išplėsti apie 175 km. ilgio magistralinių kelių iki 6 juostų.
Siekdama surinkti kuo daugiau lėšų iš infrastruktūros naudotojų, nuo šių metų rugpjūčio 1 d., Vokietija išplėtė mokamų kelių tinklą prijungdama dar maždaug 1135 km. keturių eismo juostų federalinių magistralinių kelių, sujungtų su Vokietijos greitkelių (autobahn) tinklu.
Nesumokėjusiems mokesčių už transporto priemonę, taikoma solidi bauda iki 20000 eurų.
Prognozuojama, kad iki 2050 m. krovinių transportavimo apimtys Vokietijoje išaugs iki 5.5 mlrd. tonų. Krovininio transporto keliais sektorius turėtų plėtotis keliais etapais. Pirmiausiai, iki 2030 m., siekiant subalansuoti transporto rūšis krovininiame transporte, krovinių gabenimo keliais apimtys smuks 1.5 proc., tačiau augant ilgųjų atstumų krovinio transporto svarbai, iki 2050 m. krovinių gabenimo keliais dalis vėl išaugs 2 proc.
Lietuvos vežėjų konkurencingumas
Nors Vokietijoje palankios sąlygos verslui kurti, dėl konkurencijos užkariauti šios šalies rinką – sudėtinga, nes tenka konkuruoti su Lenkijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Rusijos įmonėmis. Kaip ES narė, Lietuva turi pranašumą prieš rytines kaimynes, tačiau šį pranašumą praranda konkuruodama su Lenkija. Be to, Vokietijos rinkoje stipriai įsitvirtina Kinijos verslo sistema, kuri turi potencialą tapti stipriu konkurentu užsienio kapitalo įmonėms Vokietijos rinkose.
Nepaisant didelio konkurencingumo, ES teisinė aplinka standartizuoja taisykles ES valstybėse-narėse ir taip sumažina biurokratines kliūtis krovinių transportavimui bei Lietuviško kapitalo įmonių steigimui. Šiuo metu Vokietijoje veikia 40 lietuviško kapitalo įmonių, kurių pagrindinė veikla – logistika ir prekyba.
Lietuvos logistikos, transporto, ekspedijavimo įmonių privalumas bendradarbiaujant su Vokietijos užsakovais yra palanki geografinė padėtis, jungianti Vokietijos rinką su Rytų Europos ir Azijos rinkomis.
Agnė Rutkauskaitė
